Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
Lietuva (jachta)
Lietuva (jachta)
Jachta Talino Lennusadam uoste
Bendra informacija
Valstybė Lietuva
Vėliava Lietuvos
Namų uostas Klaipėda
Charakteristikos
Tipas Conrad-54
Vandentalpa 16,2 t
Ilgis 16,56 m
Plotis 4,68 m
Aukštis 1,38 m
Grimzlė 2,66 m
Varomoji jėga matuojamas burių plotas 155 m², pagalbinis variklis Volvo MD 3 - 36 AJ
Burlaivio tipas bermudinis šliūpas
Stiebai 1 (22 m nuo vaterlinijos)
Keleiviai 12 gultų
Įgula dabartinis kapitonas - Osvaldas Kudzevičius

„Lietuva“ – pirmoji lietuvių jachta, apiplaukusi pasaulį.

Istorija redaguoti

„Lietuva” pastatyta 1976 m. Gdanske (Lenkija). „Conrad 54″ tipo burinės jachtos statytos XX a. VIII d. Tai lenko Ryszard Langera 1973 metų projektas. Tokio pat tipo kaip ir „Lietuva” dar yra „Tornado”, „Lady B”, „Sparta”, „Vilis Lacis”, „Aurora”, „Linda”.

„Lietuva“ įsigyta jachtų parodoje 1976 m. Leningrade (dab. St. Peterburge). Naują „Conrad 54″ jachtą nupirko Lietuvos žuvies pramonės susivienijimas su Klaipėdos vykdomojo komiteto (vadovas A. Žalys) pagalba. Tai buvo tuo metu didžiausia jachta SSRS Pabaltijyje. Kreiserinę lenktyninę jachtą pavadino „Lietuvos“ vardu. 1977 m. Baltijos jūros taurės regatoje ji laimėjo greičiausios jachtos prizą. 1978 ir 1979 m. regatose laimi II, III vietas, 1983 m. „Ostseeregatta” (VDR) – pagrindinį prizą.

Nuo 1981 m. kelis kartus vyko slaptos lietuvių, latvių, estų ir rusų vienatipių jachtų („Conrad 54″) regatos aplink Gotlando salą. Jose dalyvaudavo ir „Lietuva“. Iki 1989 m. jachta galėjo plaukti tik iki Leningrado, pietuose iki Rostoko. Tačiau 1989 m. į Lietuvą papūtė atgimimo vėjai. Politinių pokyčių išvakarėse greičiausios lietuvių jachtos „Lietuva”, „Dailė” ir „Audra” su trispalvėmis 1989 m. perplaukė Atlanto vandenyną. Žygis, pavadintas „Lietuvos garbei ir vienybei” tęsėsi nuo Klaipėdos iki Niujorko ir atgal. Anot buvusio Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus, 1989-ųjų žygio reikšmė ne menkesnė nei Baltijos kelias.

1989-ųjų žygis redaguoti

1989 m. žygio metu su „Lietuva” į Ameriką plaukė viena įgula, o atgal kita. Pirmajai vadovavo Osvaldas Kubiliūnas, o antrajai jachtos kapitonas S. Kudzevičius, plaukęs ir pirmyn, ir atgal bei pasikvietęs O. Kubiliūną dalyvauti istoriniame žygyje. Tuo metų į žygį per Atlantą iškeliavę S. Kudzevičius, Rimas Dargis, R. Ramanauskas, Jonas Limantas, Gediminas Pilaitis 1992–1993 metais pirmą kartą Lietuvos istorijoje su jachta „Lietuva” apiplaukė pasaulį. Po ilgos pertraukos vandenyne suplevėsavo Lietuvos trispalvės. Žygio tikslas – parodyti pasauliui, kad per 50 okupacijos metų Lietuva nemirė. Buriuotojai išplukdė per 1000 laiškų, kurie be cenzūros buvo pristatyti į Ameriką. Įgulų šūkis – „Lietuvos garbei, tautos vienybei”. Tąkart Klaipėdos mieste buvo įrengtas stendas ir žemėlapyje būdavo pažymima, kur kokia jachta yra. Žmonės susirinkdavo prie jo, aptardavo visus Lietuvos reikalus. Pasak S. Kudzevičiaus, tai buvo politinis reisas. Apsilankyta ne tik Niujorke, bet ir Klivlende, Čikagoje, Baltimorėje. Tik po Lietuvos buriuotojų apsilankymo išeivijos lietuviai pradėjo atvažinėti į tėvynę. Iki tol bijojo, nes nežinojo, kas jų laukia Lietuvoje.

Kelionė aplink pasaulį redaguoti

Jachtos „Lietuva” žygis prasidėjo 1992 metais, kai įgula gavo kvietimą dalyvauti Amerikos atradimo 500-osioms metinėms skirtoje regatoje „Columbus 92”. Transatlantinėje regatoje „Columbus 92” jachta „Lietuva” dalyvavo dviejuose etapuose: pirmajame savo grupėje buvo pirma, o antrajame – antra, po 16 parų trukusios kelionės per Atlantą vokiečių jachtai pralaimėjo tik pusę valandos. Bendroje įskaitoje iš beveik 400 jachtų lietuviai buvo dvylikti. Regatos jie nebaigė. Užuot plaukę iš Bostono į Liverpulį, pasuko link Panamos ir tęsė suplanuotą žygį aplink pasaulį. Kelionė truko 13 mėnesių, generaliniu kursu nuplauktos 33 672 jūrmylės. „Lietuva“ grįžo 1993 m. gegužės 12 d.

Pirmasis Lietuvos jachtos žygis aplink pasaulį sukėlė didžiulį susidomėjimą neseniai nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje. Kaip ir 1989 m. Klaipėdoje vėl buvo pastatytas didžiulis žemėlapis, kuriame žmonės sekė „Lietuvos” žygį ir smeigtukais žymėjo įveiktą maršrutą. Buriuotojus geranoriškai sutiko ir pasaulio valstybės. Žygio dalyviai, vieni pirmųjų gavę lietuviškus pasus, į užsienio šalis būdavo įleidžiami ir be vizų.

Dokumentinis filmas „ „Lietuva“ Kolumbo keliais 1992–1993 m. "

Pirmasis kapitonas redaguoti

Pirmasis jachtos kapitonas buvo Osvaldas Kubiliūnas (1931–1995). Jis pradėjo buriuoti 1946 m. Kai 1949 m. sovietinėje Klaipėdoje tvirtintos pirmosios buriuotojų kvalifikacijos, Osvaldui Kubiliūnui buvo suteikta I eilės vairininko kategorija. 1952–1955 m. jis jūreiviu plaukiojo su mokomaisiais burlaiviais „Meridianas“, „Albatrosas“, „Štilis“, „drakonų” klasės „Žalčių Karaliene“. 1968 m. Lietuvos buriuotojai pirmą kartą po karo dalyvavo tarptautinėje regatoje Gdansko įlankoje ir „Banga-2″, kurios šturmanas buvo O. Kubiliūnas, užėmė antrą vietą. 1974 ir 1976 m. šis kapitonas dalyvavo „Cutty Sark” regatoje burlaivyje „Kruzenstern”. Nors netapęs profesionaliu jūrininku, o dirbęs Lietuvos žuvies pramonės valdyboje ir Lietuvos jūrų laivininkystėje, Osvaldas Kubiliūnas buvo garsiausias LTSR kreiserinio buriavimo propaguotojas: lenktynininkas, mokytojas, knygų vertėjas ir autorius. Taip pat kreiserinių jachtų „Atlantas”, „Žilvinas”, „Lietuva“ kapitonas.

Apie jachtą „Lietuva” pats kapitonas sakė: „Greitai ir reikiamai pritraukti jos priekinę burę – genują, pučiant gaiviam vėjui, reikia dviejų stiprių vyrų, kurie dirba pasikeisdami kas kelias minutes. O burė jachtoje ne viena. […] Plaukiant pavėjui pakeliamas spinakeris, kurio […] „pūslė” priešininkų pagrįstai vadinama „širše”, nes ne vienam yra skaudžiai įgėlusi […] Šitie keli šimtai kvadratinių metrų burių turi paklusti buriuotojo valiai. Bangos, vėjas neturi jo gąsdinti. Vienas tikslas – jeigu tai varžybos, aplenkti kitus, jei kreiserinis plaukiojimas – plaukti greitai.

Laimėjimai redaguoti

Jachta „Lietuva“ yra daugkartinė Lietuvos ir tarptautinių regatų prizininkė. Kasmet dalyvauja tarptautinėje senųjų burlaivių regatoje „The Tall Ships' Races”. Pirmą kartą pasaulinėje regatoje „The Tall Ships' Races“ „Lietuva” pasirodė 1992 metais. Regatoje Klaipėdos miesto savivaldybės Sporto skyriui priklausanti D klasės burinė jachta dalyvavo svečio teisėmis. Kaip lygiateisė varžovė, „The Tall Ships' Races“ regatoje jachta „Lietuva“ startavo 2004 metais, ir bendroje įskaitoje liko 19 vietoje iš 74 šešiolikos valstybių burlaivių. Po metų šioje regatoje „Lietuva” savo klasėje iškovojo trečiąją vietą. 2006 metais iš 76 varžovų lietuviai užėmė šeštąją vietą, o savo klasėje liko ketvirti. 2008-aisiais „The Tall Ships' Races“, vykusiame maršrutu Liverpulis – Maloy – Bergenas – Den Helderis jachta pirmą kartą istorijoje, tapo absoliučia nugalėtoja D klasės jachtų tarpe.

Visi laimėjimai:

2013 m. antrajame regatos „The Tall Ships' Races“ etape iš Rygos į Ščeciną lietuvių įgula savo klasėje iškovojo trečiąją vietą.

2012 m. tarptautinėje regatoje „The Tall Ships' Races” antrame etape Lisabona-Kadizas 2 vieta D klasėje bei specialus apdovanojimas už pasirodymą įgulų parade.

2011 m. tarptautinėje regatoje „The Culture 2011 Tall Ships regatta” jachta „Lietuva” laimėjo absoliučiai greičiausios jachtos prizą, iškovojo pirmąją vietą savo klasėje ir antrąją vietą bendroje įskaitoje.

2010 m. tarptautinėje regatoje „The Tall Ships' Races” „Lietuva” pirmame ir antrame etape savo klasėje – trečia vieta. Pirma vieta įgulų krepšinio varžybose.

2010 m. tarptautinėje regatoje „North Sea Tall Ships Races” savo klasėje – pirma vieta. Taip pat įteiktas apdovanojimas už ilgiausią nuplauktą atstumą (670 jūrmylės).

2008 m. tarptautinėje regatoje „The Tall Ships' Races” „Lietuva” D klasės jachtų tarpe tapo absoliučia nugalėtoja.

2006 m. tarptautinėje regatoje „The Tall Ships' Races” „Lietuva” iš 79 laivų liko 6 vietoje, o savo klasėje – 4.

2005 m. tarptautinėje regatoje “The Tall Ships' Races” „Lietuva” D klasės jachtų tarpe užėmė III vietą.

1992 m. „Columbus 1992″ regatoje pirmamae etape – savo klasėje pirmi, antrame etape – antri.

1983 m. laimėjo pagrindinį prizą tarptautinėse varžybose „Ost See Regatta” (Varnemiundė, VDR).

1979 m. III vieta tarptautinėje regatoje „Gryf Pomorskyj” (Svinoustje, Lenkija).

1978 m. laimėjo II vietą „Krištolinės taurės” regatoje ir III vietą tarptautinėje Gdynės (Lenkija) regatoje.

1977 m. tarptautinėje Baltijos regatoje pelnė pagrindinį „Krištolinės taurės” prizą.

Nuorodos redaguoti

Klubas „Ostmarina“