Liepys, lėpis – tradicinėje žemaičių sodyboje, ties trobos įėjimu suformuota erdvi pastogė. Šioje erdvėje, kuri Žemaitijoje vadinta lėpiu (liepiu), vasaros metu stovėjo stalas, buvo valgoma, dirbami darbai.[1] Lėpis – plati pastogė prie namo.[2] Įėjimas į numą turi gale dengtą verandą, vadinamą lėpiu. Lėpis vasarą buvo smagiausia numo dalis.[2]

Vieta trobos plane redaguoti

Žemaičių numui buvo būdingos plačios stogo užlaidos, kur laikyti įvairūs ūkio daiktai, kartais pastogėse įrengiamos nedidelės patalpos, belangiai sandėliukai. Be pagrindinės patalpos, prie įėjimo (šalia liepio) atitverta nedidelė kamarėlė – šeimininkų miegamasis. Priešingame nuo liepio pastato gale buvo atidalytas numogalis, skirtas laikyti gyvuliams.

Šaltiniai redaguoti