Lidija Motiejūnaitė
| Lidija Motiejūnaitė | |
|---|---|
| Gimė | 1924 m. balandžio 2 d. Kalvarija |
| Mirė | 2008 m. spalio 21 d. (84 metai) Stokholmas |
| Veikla | Lietuvos baleto artistė, pedagogė, choreografė, menotyrininkė |
| Išsilavinimas | humanitarinių mokslų daktarė |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
Lidija Motiejūnaitė (1924 m. balandžio 2 d. Kalvarija – 2008 m. spalio 21 d. Stokholmas, palaidota Vilniuje) – Lietuvos baleto artistė, pedagogė, choreografė, menotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė.
Biografija redaguoti
1944 m. Kaune baigė Ritminės gimnastikos ir išraiškos šokio studiją (vadovė Danutė Marija Nasvytytė), 1955 m. – Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. 1972 m. Lunačarskio valstybiniame teatrinio meno institute apgynė disertaciją „Marija Juozapaitytė ir Lietuvos baleto menas“, menotyros kandidatė.
1944–1950 m. šoko Kauno muzikinės komedijos teatre, 1952–1967 m. Lietuvos operos ir baleto teatro baleto artistė. Nuo 1952 m. vadovavo meno saviveiklos kolektyvams, 1964 m. Vilniuje įkūrė Respublikinių profsąjungų kultūros rūmų vaikų klasikinio šokio kolektyvą „Liepsnelė“ (čia baleto pradėjo mokytis Živilė Baikštytė, Neli Beliakaitė, Anželika Cholina, Eglė Špokaitė), iki 2001 m. jo vadovė. 1961–2001 m. dėstė Čiurlionio menų mokykloje. 1967–1971 m. – Vilniaus pedagoginio instituto, 1976–1979 m. – Vilniaus kultūros mokyklos dėstytoja. Sukūrė choreogr. kompozicijų pagal lietuvių (J. Pakalnio „Pasveikinimas“ 1978 m.) ir užsienio (A. Adamo „Baleto siuita“ 1983 m.) kompozitorių muziką. Parašė choreografijos teorijos, istorijos ir kritikos straipsnių.[1]
Bibliografija redaguoti
Vaidmenys redaguoti
- Stasi, Mariela – Imrė Kalmanas. Silva 1946 m., Bajaderė 1949 m.
- Polenka – Borisas Aleksandrovas. Manoji Giuzel 1947 m.
- Pjereta – Rikardas Drigo. Arlekinada 1949 m.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Helmutas Šabasevičius. Lidija Motiejūnaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 520 psl.