Libijos geografija

Libijos geografijaLibijos, valstybės Šiaurės Afrikoje, prie Viduržemio jūros, geografija.

Libijos geografija
Libijos reljefas
Smėlio audra virš Libijos

Geografinė padėtis redaguoti

Libija šiaurės vakaruose ribojasi su Tunisu (sienos ilgis 459 km), vakaruose – su Alžyru (982 km), pietuose – su Nigeriu (354 km) ir Čadu (1055 km), pietryčiuose – su Sudanu (383 km), rytuose – su Egiptu (1150 km). Viduržemio jūros kranto linijos ilgis 1770 km. Plotas 1 759 540 km². 6,42 mln. gyv. (2010 m.). Sostinė – Tripolis (1,2 mln. gyventojų, 2006 m.). Suskirstyta į 32 muchafazas.

Viduržemio jūros kranto linija mažai vingiuota, vidurinėje dalyje yra Sirto įlanka. Libijos didumą užima 200–600 m aukščio plynaukštė, jos vidurinėje dalyje yra al Harudž al Asvado, pietryčiuose – al Uvainato vulkaniniai masyvai, šiaurės rytuose – al Achdaro kalnai, pietuose – Tibesčio kalnai (2286 m, Betės kalnas; aukščiausias Libijoje). Šiaurėje yra žemiausia Libijos vieta – Ghuzajilo druskožemis (47 m žemiau jūros lygio). Pakrantėje – pajūrio žemumos, didžiausia – al Džifara (Libijos šiaurės vakaruose). Apie 90% Libijos teritorijos užima Sachara; jos dalys: vakaruose – smėlingosios Ubario ir Murzuko dykumos, rytuose – Kalanšijų seryras, smėlingoji Libijos dykuma, pietuose – žvirgždingoji Tibesčio dykuma, vakaruose – akmeningoji al Hamada al Hamra.

Klimatas redaguoti

Klimatas tropinis žemyninis, pajūryje – mediteraninis. Sausio vidutinė temperatūra Libijos šiaurėje 10–12 °C, pietuose 18 °C, liepos 24–27 °C ir 35 °C. Paros temperatūros svyravimų amplitudė būna iki 45 °C. 1922 m. rugsėjo 13 d. al Azizijoje, į pietvakarius nuo Tripolio, užregistruota aukščiausia Žemės paviršiuje 57,8 °C temperatūra. Al Achdaro kalnuose per metus iškrinta 540 mm (sausasis laikotarpis trunka 7 mėnesius), pajūrio žemumose – 200–300 mm (8–9 mėnesius), dykumose – 5 mm (11–12 mėnesių) kritulių. Dažnai pučia karšti sausi vėjai.

Vandenys redaguoti

Nuolatinių upių nėra. Į Sirto įlanką įteka Zamzamo, Bai al Kabiro vadės. Prie aš Šati, as Zalafo, an Našu vadžių įsikūrusios oazės. Gausu požeminio vandens; ten, kur jis arti paviršiaus, susidariusios oazės; didžiausia oazė – al Kufra. Drėkinama 4 700 km² žemės naudmenų.

Geologija redaguoti

Libijoje vyrauja smėlingųjų ir akmeningųjų bei molingųjų ir akmeningųjų dykumų dirvožemiai (pradžiažemiai). Libijos šiaurės vakaruose yra kalciažemių, Sirto įlankos pakrantėje – salpžemių ir druskožemių, šiaurės rytuose – rudžemių.

1956 m. atrasta naftos ir gamtinių dujų telkinių, naftos ištekliai 36 mlrd. barelių, gamtinių dujų – 657 mlrd. m³. Didžiausi naftos telkiniai yra Sirto įlankos pakrantėje (Zaltano, Sariro, Samaho, Daf al Vaho, Nasiro), Libijos vakaruose (Gadamiso savivaldybė) ir šiaurės vakaruose (Tripolio apylinkėse). Didžiausias gamtinių dujų telkinys – Chateiba (ištekliai 339 mlrd. m³; Sirto įlanka pakrantė). Libijoje dar kasama geležies rūda, druska, klintys, molis, siera, gipsas.

Gamta redaguoti

Al Achdaro kalnuose auga akacijos, makijos krūmai, kedrai. Toliau į pietus – žemos dygios žolės ir krūmokšniai. Dykumose augalija reta.

Gyvūnija skurdi: vyrauja ropliai (gyvatės, driežai), skorpionai. Šiaurėje veisiasi hienos, šakalai, gazelės, lapės, kiškiai, šernai. Oazėse peri paukščiai (daugiausia kurapkos, gandrai, grifai, sakalai). Nykstantys gyvūnai: gepardai, adaksai, kuolingos Numenius tenuirostris, smiltpelės mažylės (visi saugomi). [1]

Šaltiniai redaguoti

  1. Libija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 102 psl.