Liaudies deputatų taryba

Liaudies deputatų tarybos buvo TSRS valdžios organai ir sudarė tos valstybės politinį pagrindą. Liaudies deputatų tarybos buvo TSRS Aukščiausioji Taryba, sąjunginių respublikų Aukščiausiosios Tarybos, autonominių respublikų Aukščiausiosios Tarybos, kraštų, sričių Liaudies deputatų tarybos, autonominių sričių ir autonominių apygardų Liaudies deputatų tarybos, rajonų, miestų, miestų rajonų, gyvenviečių ir kaimų Liaudies deputatų tarybos.

TSRS, TSR respublikų, ATSR Aukščiausiųjų Tarybų įgaliojimų laikas - penkeri metai, o vietinių Liaudies deputatų tarybų įgaliojimų laikas - dveji su puse metų.[1]

Liaudies deputatų tarybos rinkdavo nuolatines komisijas. Kasdieninio valdymo klausimus ir valdžios institucijų koordinacinę funkciją atliko Liaudies deputatų tarybų miestų(rajonų) Vykdomieji komitetai. Liaudies deputatų tarybos betarpiškai ir per savo sudarytus organus vadovaudavo visoms valstybinio, ūkinio ir socialinio - kultūrinio darbo šakoms, priiminėdavo sprendimus, užtikrino jų vykdymą, kontroliavo, kaip įgyvendinami sprendimai.

Regioninės tarybos rinkdavo Liaudies kontrolės organus, kurie buvo atsakingi už įmonių, įstaigų ir organizacijų veiklos kontrolę.

Liaudies deputatų tarybos turėdavo sistemingai informuoti gyventojus apie savo darbą ir priimtus sprendimus.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos Konstitucija. (Pagrindinis įstatymas). Priimta devintojo šaukimo TSRS Aukščiausiosios Tarybos neeilinėje septintojoje sesijoje 1977 m. spalio 7 d.