Liatyvaslinksnis, reiškiantis judėjimą į vietą, šiam linksniui galima kelti klausimą į ką?[1] Liatyvas, drauge su vietininku ir abliatyvu, priklauso pagrindinių vietą nurodančių linksnių grupei. Terminas išvestas iš lotynų kalbos lat-, veiksmažodžio ferre 'nešti' dalyvio kamieno.

Liatyvas būdingas Uralo kalboms, jis buvo vienas iš Uralo prokalbės linksnių. Liatyvas tebevartojamas daugelyje Uralo kalbų, pavyzdžiui, suomių, erzių, mokšų, pievų marių. Kitose Uralo kalbose (pavyzdžiui, vepsų, vodų, ižorų, lyvių ir kt.) liatyvas išlikęs prieveiksmiuose.

Šis linksnis dar sutinkamas Kaukazo cezų kalbose, sakykime, cezų, bežtų ir chvaršų, taip pat – kartvelų kalbose (lazų).

Dabartinėje suomių kalboje liatyvas vartojamas retai, jis pasitaiko suprieveiksmėjusiose formose: alas 'žemyn', kauas/kauemmas 'tolyn', pois 'šalin', rannemmas 'į krantą (kranto link)'. Paprastai suomių kalboje liatyvo priesaga yra -s.[1]

Išnašos

redaguoti
  1. 1,0 1,1 Mäkinen, Panu. „Finnish Grammar - Adverbial Cases“. users.jyu.fi. University of Jyväskylä. Nuoroda tikrinta 2020-03-04.