Liangų dinastija

Liangų dinastija (kin. 梁朝, pinyin: Liáng cháo) arba Pietų Liangų dinastija – kinų dinastija, 502–557 m. valdžiusi Pietų Kiniją, Vanšuaną ir Dziaodžou.

梁朝 Liangų dinastija
buvusi karalystė
← 502 – 557 →
Karalystė (violetinė)
Sostinė	Dziankangas
Valdymo forma	Monarchija
Imperatorius
502-549	Vudi (Liang)
555-557	Dzingdi (Liang)
Era	Viduramžiai
- Įkūrimas	502 m., 502
- Pakeičia Čen dinastija	557 m.

Istorija

Pradininkas Siao Janas. Liangų sukurtos valstybės sostinė buvo Dziankangas (dab. Nandzingas). Valstybėje greta konfucianizmo plito ir įsivyravo budizmas, Liangai ėmė jį globoti. Dinastiją susilpnino 548 m. prasidėjusios tarpusavio kovos dėl valdžios. Liangus nušalino aristokratas Čen Basienas, pradėjęs Čenų dinastiją.

Valdovai

• imperatorius Vu (Siao Janas) – 502–549 m.
• imperatorius Dzianvenas (Siao Gangas) – 549–551 m.
• princas Južangas – 551–552 m.
• imperatorius Juanas – 552–555 m.
• Ženjango markizas – 555 m.
• imperatorius Dzingas – 555–557 m.