Liūninė našlaitė

Liūninė našlaitė (Viola uliginosa) – našlaitinių (Violaceae) šeimos našlaičių (Viola) genties augalas. Tai labai reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Biologija

Iliustracija iš Deutschlands Flora in Abbildungen (1796)

Žiedas

Tai daugiametis 6–20 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis ilgas, plonas, šliaužiantis, padengtas rudų prielapių, su požeminėmis palaipomis. Lapai plačiai širdiški (išoriniai) iki kiaušiniškų (viduriniai), širdišku pamatu ir kiek nusmailėjusia viršūne, karbuoti arba pjūkliški, gausiai nusėti rudų liaukų, pliki arba su pavieniais plaukeliais viršutinėje pusėje. Lapkočiai ilgi, sparnuoti; prielapiai kiaušiniški arba lancetiški, iki 1 cm ilgio, priaugę ligi pusės prie lapkočio.

Žydi balandžio–gegužės mėnesiais. Žiedkočiai tokio ilgio kaip lapai arba ilgesni. Žiedai stambūs, iki 3 cm ilgio. Taurėlapiai lancetiški, buki. Vainikėlis tamsiai violetinis, su šviesesniu, tamsiai ruožuotu viduriu. Vaisius – dėžutė, pailgai kiaušiniška, buka, nežymiai briaunota. Plinta sėklomis bei vegetatyviniu būdu.

Paplitimas ir augavietės

Natūraliai paplitusi Atlantinėje, Vidurio ir Rytų Europoje, Balkanuose. Lietuvoje labai reta, aptikta Vilniuje bei Darbėnų apylinkėse.

Auga pelkėtuose miškuose, durpingose pievose, pelkėse, drėgnose pamiškėse, krūmuose.

Apsauga

Liūninė našlaitė įrašyta į saugomų augalų sąrašus 1981 m. Augalas nyksta naikinant buveines – kertant bei sausinant miškus, šlapias pievas bei pelkes, teršiant.

Literatūra

• Lietuvos TSR Flora, Lietuvos TSR mokslų akademija (dab. Lietuvos mokslų akademija), Vilnius, Mokslas, 1971, IV tomas, 720–721 p.