Liūdynė
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Liūdynė
Liūdynė
55°41′24″š. pl. 24°27′25″r. ilg. / 55.690°š. pl. 24.457°r. ilg. / 55.690; 24.457 (Liūdynė)
Apskritis Panevėžio apskrities vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė Panevėžio rajono savivaldybės vėliava Panevėžio rajono savivaldybė
Seniūnija Velžio seniūnija
Gyventojų (2021) 592
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Liūdỹnė
Kilmininkas: Liūdỹnės
Naudininkas: Liūdỹnei
Galininkas: Liūdỹnę
Įnagininkas: Liūdynè
Vietininkas: Liūdỹnėje

Liūdynė – kaimas Panevėžio rajono savivaldybėje, 8 km į pietryčius nuo Panevėžio, Nevėžio dešiniajame krante. Seniūnaitijos centras. Link Panevėžio veda dviračių takas. 1948 m. įkurta biblioteka. Yra darželis-mokykla, veikia kultūros namai, garsėjantys šokių ansambliu, yra Vaikų ir jaunimo pučiamųjų orkestras „Vaikystės vėjas“. Veikia viena parduotuvė, Žemės ūkio technikos įrenginių gamybos bendrovė „Liūdynė“. Yra buvusio S. Meištavičiaus Liūdynės dvaro parkas.[2]

Etimologija redaguoti

Pasakojama, kad kažkada nuostabiame parke gyveno bajoras Liudas. Jis dažnai verkęs, nes neturėjęs žmonos. Kai jis mirė, šį miestelį pavadino Liūdyne (nuo žodžio liūdėti).

Istorija redaguoti

Liūdynėje šalia senojo kelio Panevėžys – Vilnius yra Lietuvos karių savanorių kapinės. Čia palaidoti devyni 2–ojo pėstininkų pulko kariai, kurie 1919 m. gegužės 21 d. žuvo kovose su Raudonąja armija ir vienas nežinomas karys bei 1941 m. tragiškai žuvęs šaulys Kazys Rakauskas. Šios kapinės įrašytos į istorijos paminklų sąrašą.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1919-1950 m. Panevėžio-Velžio valsčius, Panevėžio apskritis
19501995 m. Velžio apylinkė, Panevėžio rajonas
nuo 1995 m. Velžio seniūnija, Panevėžio rajono savivaldybė

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[3] 1923 m.sur.[4] 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[6] 1979 m.sur.[7] 1986 m.[8]
39 120
(dvare)
207 359 543 719
1989 m.sur.[9] 2001 m.sur.[10] 2011 m.sur.[11] 2021 m.sur.[12] - -
721 762 685 592 - -


Šaltiniai redaguoti

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Liūdynė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 504 psl.
  3. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. LiūdynėMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 465 psl.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. Liūdynė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 637
  9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  10. Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.