Levoča (svk. Levoča, vok. Leutschau, veng. Lőcse) – miestas Slovakijos šiaurės rytuose, į rytus nuo Poprado, Prešovo kraštas, Levočos apygarda. 14 716 gyventojų (2007 m.).

Levoča
svk. Levoča
      
Rotušė
Levoča
Levoča
48°12′59″ š. pl. 18°36′29″ r. ilg. / 48.21639°š. pl. 18.60806°r. ilg. / 48.21639; 18.60806 (Levoča)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Slovakijos vėliava Slovakija
Kraštas Prešovo kraštas
Apygarda Levočos apygarda
Įkūrimo data 1249
Meras Miroslavas Vilkovskis
Gyventojų (2007) 14 716
Plotas 43,134 km²
Tankumas (2007) 341 žm./km²
Altitudė 570 m
Pašto kodas 054 01
Tinklalapis levoca.sk
Vikiteka Levoča

Istorija redaguoti

Rašytiniuose šaltiniuose Levoča pirmą kartą minima 1249 m. Miesto teisės nuo 1317 m.

Architektūra redaguoti

Išliko XIV a.XV a. taisyklingas miesto planas ir įtvirtinimai. Svarbiausi statiniai:

  • Gotikinė Šv. Jokūbo bažnyčia, pastatyta 1342 m.) su vėlyvosios gotikos altoriumi, 1517 m., dail. Pavelas Levočietis.
  • Pranciškonų vienuolynas, XIV a.
  • Gotikinė Senoji pranciškonų bažnyčia, XIV a.XVI a. su gausia barokine puošyba.
  • Renesansinė rotušė, 1559 m.
  • Vėlyvojo baroko pranciškonų Šventosios Dvasios bažnyčia, 1747 m.
  • Neoklasicistinė evangelikų bažnyčia, 1837 m.
  • Neogotikinė piligrimų bažnyčia, 1914 m.
  • Vėlyvosios gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo stilių (XV a. m. – XIX a.) gyvenamieji namai.
  • Krašto muziejus.

Ekonomika redaguoti

Plentai į Popradą, Prešovą, geležinkeliai į Žiliną, Košicę. Mašinų gamyba, medienos apdirbimo, tekstilės pramonė. Turizmas (kalnų turistinės bazės). [1]

Šaltiniai redaguoti

  1. Levoča. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 57 psl.