Leuvendalderis
Kitos reikšmės – Taleris (reikšmės).
Leuvendalderis (ol. leeuwendalder 'liūto taleris'; vok. Löwentaler) – Nyderlanduose kaldinta sidabro moneta, naudota kaip prekybinė moneta.
| Leuvendalderis | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
|
||||||
 Sidabrinis Olandijos leuvendalderis (1585 m.). Skersmuo 42 mm, masė 27,22 g). | ||||||
| Naudojo: |  Nyderlandai.svg){kind=small} Osmanų imperija
| |||||
| Metalas: | sidabras (27,7 g) | |||||
| Smulkesnis vnt.: | stuiveris: 1/32 | |||||
Raida redaguoti
Pirmieji leuvendalderiai buvo nukaldinti 1575 m., kai Nyderlandai kovojo už nepriklausomybę. Netrukus leuvendalderius jau kaldino šešios iš septynių Nyderlandų provincijų bei kai kurie didieji miestai (Kampenas, Deventeris, Zvolė). Leuvendaldariai buvo kaldinami iš 27,7 g 750 prabos sidabro. Jie buvo lengvesni už tada apyvartoje buvusias didesnių nominalų monetas (dukatonus ir rijksdalderius).
Osmanų imperijoje redaguoti
Prekybininkai buvo linkę mokėti už užsienio prekes būtent leuvendalderiais, jie tapo viena pagrindinių užsienio prekybos monetų. Leuvendalderius naudojo Viduriniuose Rytuose, panašias monetas kaldino kai kuriuose Vokietijos ir Italijos miestuose.
Su Osmanų imperija prekiaujantys Europos prekybininkai XVI–XVIII a. į Osmanų imperiją įveždavo sidabrines Europos monetas. Daugiausia tai buvo Venecijos, Ispanijos, Austrijos, Vokietijos, Lenkijos ir Nyderlandų monetos. XVII a. labai sustiprėjo olandų prekyba su osmanais, todėl padidėjo Nyderlandų monetų poreikis. XVII a. Nyderlandų leuvendalderiai išstūmė kitų šalių valiutą, naudotą Balkanuose, Moldovoje, vakarų ir centrinėje Anatolijoje, Sirijoje, Egipte ir šiaurės vakarų Afrikoje. Čia apyvartoje buvo labai daug leuvendalderių, kuriuos osmanai vadino esedi qurush ir aslanli qurush. Leuvandalderiai tuose kraštuose buvo tokie populiarūs, kad Levanto kompanija (britų įkurta 1581 m. prekybai su osmanais, panaikinta 1825 m.) 1666 m. algas savo darbuotojams irgi mokėjo leuvendalderiais.
Daugiau kaip šimtą metų šias monetas kaldino nekeisdami išvaizdos. Po 1713 m. leuvendalderius jau nebekaldino. XVIII a. juos išstūmė Marijos Teresės taleriai, imti kaldinti 1751 m.