Lesoto ekonomika
| Lesoto ekonomika | |
 | |
| Valiuta | Loti |
|---|---|
| Prekybos partneriai | Afrikos Sąjunga, WTO |
| Statistiniai duomenys | |
| BVP | 3945 mld $ (2012)[1] |
| BVP augimas | ▲4,3 % (2012) |
| BVP gyventojui | 2000 $ (2012) |
| BVP pagal ūkio sektorius | žemės ūkis 6,7%; pramonė 34,6%; paslaugos 58,7% |
| Infliacija | ▲ 6,1% (2012) |
| Bedarbystė | ▼ 14.7 % |
| Užsienio prekyba | |
| Eksporto pajamos | 1039 mld $ (2012)[1] |
| Importo pajamos | 2469 mld $ (2012)[1] |
| Valstybės išlaidos | |
| Tiesioginės įplaukos | 1655 mld $ (2012) |
| Tiesioginės išlaidos | 1680 mld $ (2012) |
| Rezervo fondas | 1089 mld $ (2012) |
Lesoto ekonomika – Lesoto ūkinių ir finansinių santykių visuma. Lesotas yra viena iš skurdžiausių pasaulio valstybių, priklausoma nuo Pietų Afrikos Respublikos.
Pagrindiniai rodikliai redaguoti
Lesoto Bendrasis vidaus produktas 2002 m. sudarė 0,7 mlrd. JAV dolerių, pagal perkamosios galios paritetą – 5,6 mlrd. JAV dol. BVP dalis 1 gyventojui – 324 JAV dolerių, pagal perkamosios galios paritetą – 2533 JAV dolerių. Piniginių įplaukų gaunama iš PAR dirbančių Lesoto piliečių. Užsienio skola – 637 mln. JAV dolerių.
Pramonė redaguoti
Lesoto pramonė menka; joje dirba – 28% šalies dirbančiųjų. Lesoto šiaurės rytuose kasami deimantai. Yra urano, švino, geležies rūdų, naftos telkinių. Vieni svarbiausių Lesoto gamtinių išteklių – hidroenergija. 2002 m. pagaminta 314 mln. kWh elektros energijos. Maisto (pieno, mėsos, daržovių perdirbimo), tekstilės, medienos apdirbimo, elektronikos (daugiausia televizorių surinkimo) pramonės įmonės sutelktos Maseru.
Bioprodukcinis ūkis redaguoti
Bioprodukciniame ūkyje dirba apie 39% dirbančių gyventojų. Žemės ūkio naudmenos užima apie 77% Lesoto teritorijos, iš jų ariamoji žemė – 14%. Daugiausia auginama kukurūzai, sorgai, kviečiai (didžioji dalis jų eksportuojama); dar auginama arbūzai, ankštiniai augalai (pupos, žirniai), miežiai.
Veisiami galvijai, avys ir ožkos. Kertamas miškas; 2003 m. Lesote paruošta 2,1 mln. m³ m. medienos. 2001 m. sugauta 32 000 t. žuvų.
Lesoto gyvulininkystės produkcija 2001 m.
| Produkcija | tūkst. t. |
| jautiena ir veršiena | 8 |
| aviena | 3 |
| ožkiena | 2 |
| kiauliena | 3 |
| vištiena | 2 |
| žvėriena | 4 |
| karvių pienas | 24 |
| vilna (nevalyta) | 3 |
Turizmas redaguoti
2002 m. Lesotą aplankė 123 600 užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 20 mln. JAV dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš PAR (apie 81 % visų turistų), JAV, Olandijos, Vokietijos. Labiausiai turistų lankomi kalnai, slidinėjimo kurortai.
Transportas redaguoti
1999 m. automobilių kelių buvo 5940 km, iš jų su kieta danga 1087 km. Svarbiausias kelias jungia Maseru su Mohalės Hoeku. 2,6 km geležinkelio šaka iš Maseru į Blumfonteiną. Tarptautinis oro uostas yra Tota–Moli, 20 km nuo Maseru.
Bankai redaguoti
2006 m. veikė Lesoto centrinis bankas, įkurtas 1978 m. Kaip Lesoto pinigų administracijos institucija, pradėjo veikti 1980 m., nuo 1982 m. dabartinis pavadinimas, būstinė Maseru. Yra 4 komerciniai bankai ir 1 užsienio banko (PAR „First National Bank“) skyrius.
Lesoto piniginis vienetas – lotis (daugiskaitos forma – maločiai), lygus 100 lisančių (vienaskaitos forma – sente), įvestas vietoj Pietų Afrikos rendo.
Užsienio prekyba redaguoti
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2004 m. importuota prekių už 730,9 mln., eksportuota – už 484,5 mln. JAV dolerių. Eksportuojama daugiausia avalynė, vilna, siuvimo reikmenys, importuojama – vaistai, įrenginiai, naftos, maisto produktai, statybinės medžiagos, transporto priemonės.
Lesoto svarbiausi eksporto partneriai – JAV (76,4% viso eksporto, 2002 m.), Pietų Afrikos muitų sąjunga (jai priklauso Lesotas, Botsvana, Namibija, PAR, Svazilendas – 22,9%), importo – Pietų Afrikos muitų sąjunga (73,5% viso importo), Taivanas (10,7%), Honkongas (5,1%), Kinija (4,2%). [2]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 CIA - The World Factbook
- ↑ Lesoto ekonomika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 34-35 psl.