Lepanto mūšis

Lepanto mūšis
Priklauso: 1570—1573 m. Kipro karas
Lepanto mūšis.
Data 1571 m. spalio 7 d. Vieta Patrų įlanka prie Naupakto, Graikija Rezultatas Osmanų imperijos laivyno sutriuškinimas
Konflikto šalys
Šventoji lyga: Ispanija Maltos ordinas Genuja Toskana Venecijos respublika Popiežiaus valstybė	Osmanų imperija
Vadovai ir kariniai vadai
Chuanas Austras	Alipaša Muezinzadė
Pajėgos
25 000 karių 207 galeros 6 galeasai	25 000 karių 210 galerų 66 galeotai
Nuostoliai
15 laivų	225 laivai

Lepanto mūšis – 1570–1573 m. Kipro karo tarp Osmanų imperijos ir Venecijos jūrų mūšis, įvykęs 1571 m. spalio 7 d. Patrų įlankoje prie Lepanto, dab. Naupaktas, Graikija.

Jėgos

Kovėsi Osmanų imperijos laivynas (210 galerų, 66 galeotai; vadas Alipaša Muezinzadė) ir Šventosios lygos, kurią sudarė Ispanija, Maltos ordinas, Genuja, Popiežiaus valstybė, Toskana, Venecijos respublika ir kai kurios kitos Italijos valstybės, laivynas (207 galeros ir 6 galeasai; vadas Ispanijos karaliaus Pilypo II brolis Chuanas Austras). Abu laivynai be jūrininkų turėjo po 25 000 karių.

Mūšio eiga

Laivynai išsirikiavo priešpriešiais puslankiais. Sąjungininkų 6 galeasai, išrikiuoti priešais turkų galeras, artilerijos ugnimi apšaudė priešo laivyno, kuris buvo prastai ginkluotas ir nusilpęs dėl 6 mėn. buvimo jūroje ir kovų su pakrančių tvirtovėmis, centrą. Paskui abordažo kautynėse turkų laivynas buvo sumuštas. Turkai neteko 225 laivų, 117 jų atiteko priešui, Šventoji lyga neteko 15 laivų.

Mūšio reikšmė

Lepanto mūšis – vienas pirmųjų didelių Osmanų imperijos karinių pralaimėjimų Europos valstybėms ir paskutinis didelis irklinių laivų mūšis. Per jį išryškėjo artilerijos svarba. Dėl Šventosios lygos valstybių nesutarimų mūšis didesnės įtakos tolesnei karo eigai beveik neturėjo – pagal 1573 m. Venecijos ir Osmanų imperijos taikos sutartį turkams atiteko Kipras, Venecijos respublika turėjo sumokėti didelę kontribuciją, bet moraliai sustiprino krikščioniškosios Europos, kuriai XV a. – XVI a. nuolat grėsė Osmanų imperijos ekspansija, tautas.