Lepšiškės koplyčia

55°23′50″š. pl. 23°32′16″r. ilg. / 55.397126°š. pl. 23.537834°r. ilg. / 55.397126; 23.537834

Lepšiškės koplyčia

Savivaldybė	Raseinių rajonas
Gyvenvietė	Lepšiškė
Statybinė medžiaga	akmenų mūras
Pastatyta (įrengta)	1992 m.

Lepšiškės koplyčia – katalikų koplyčia Raseinių rajone, Betygalos seniūnijoje, Lepšiškės kaime, 2 km į rytus nuo Ilgižių, 12 km į šiaurės rytus nuo Betygalos. Ji stovi apie 150 m į pietus nuo kelio 3501 Betygala–Ilgižiai–Krakės–Bokštai , dirbamų laukų pakraštyje, pamiškėje, nuo lauko atskirta melioracijos griovio. Privažiavimo ar tako nėra, pasiekiama kertant pasėlių lauką ir apeinant griovį.

Lepšiškė priklauso Paliepių Šv. Kryžiaus parapijai.^[1] Koplyčia tvarkinga, minimaliai prižiūrima, tačiau nenaudojama. Pastatyta Atgimimo pradžioje, apie 1992 m.

Istorija redaguoti

Koplyčia pastatyta manomo švč. Marijos apsireiškimo vietoje, vietinių gyventojų vadintoje Purvalksnotu.^[2] Apie 1988 m. šį įvykį regėjo ir liudijo vietos gyventoja Elena Vaičienė (g. 1933 m.), įtikinusi vietos bendruomenę tai pažymėti pastatant koplyčią. Koplyčia sumūryta per pora sezonų, užbaigta apie 1992 m. Pastatyta už vietos tikinčiųjų suaukotas lėšas. Vėliau buvo pašventinta Betygalos klebono. Keletą pirmųjų metų retsykiais laikytos šv. Mišios, buvo renkamasi į gegužines pamaldas. Laikui bėgant mažėjo senųjų gyventojų (mirė, išsikėlė gyventi kitur), todėl nuošali, sunkiai prieinama koplyčia tapo nebelankoma.

Architektūra redaguoti

Statinys sumūrytas iš natūralių lauko riedulių, pastatytas ant betoninių pamatų. Priekiniu fasadu orientuotas į pietus, stačiakampio plano, 4x5 m dydžio, be rūsio, prie galinio fasado prišlietu kvadratinio plano, 2x2 m dydžio priestatu. Jo viena siena sutapdinta su pagrindinio pastato šonine siena (nuo miško pusės). Pastato frontonas vainikuojamas aukšto geležinio kryžiaus. Ant galinio kraigo stovi kiek mažesnis ornamentuotas kryžius su spinduliais. Senieji kryžiai atvežti iš Paliepių kapinių, kur nebebuvo naudojami, t. y. nestovėjo ant kapaviečių. Pagrindinio pastato stogas dvišlaitis, dengtas metalinėmis čerpėmis. Taip pat uždengtas priestatas, tik jo stogelis atskiras, žemesnis. Statinio langų ir durų angos arkinės, grotuotos. Grotas atstoja metalinės saulutės. Yra du langai – po vieną šoninėse sienose. Koplyčios durys masyvios, metalinės, dvivėrės. Sienų storis – 50 cm. Viduje išmūrytas skliautinis perdenginys. 4,7 m aukščio patalpa ištinkuota, baltomis sienomis ir lubomis. Grindys išklotos keraminėmis plytelėmis. Išlikęs altoriaus stalas, ant jo – keli smulkūs kryželiai su paveikslėliu, žvakidės.

Šventorius atviras, vienoje pusėje remiasi į vandeningą griovį, kitoje – į mišką. Priešais koplyčią stelbiamas medžių, nykstantis, stovi apie 4,5 m aukščio medinis kryžius.