Leopold Mozart
| Leopoldas Mocartas | |
|---|---|
| |
| L. Mocarto portretas, apie 1765 m. | |
| Gimė | 1719 m. lapkričio 14 d. Augsburgas |
| Mirė | 1784 m. gegužės 28 d. (64 metai) Zalcburgas |
| Tautybė | austras |
| Tėvas | Johann Georg Mozart (1679−1736) |
| Motina | Anna Maria Sulzer (1696−1766) |
| Sutuoktinis (-ė) | Anna Maria Pertl |
| Vaikai | Maria Anna Wolfgang Amadeus |
| Veikla | kompozitorius, muzikos teoretikas |
 Vikiteka |
Leopold Mozart |
Leopoldas Mocartas (vok. Johann Georg Leopold Mozart, 1719 m. lapkričio 14 d. − 1787 m. gegužės 28 d.) – XVIII a. austrų klasicizmo kompozitorius, smuikininkas ir muzikos teoretikas, V. A. Mocarto tėvas.
Biografija redaguoti
Johanas Georgas Leopoldas Mocartas gimė 1719 m. lapkričio 14 d. laisvajame Vokietijos mieste Augsburge. Jo tėvas Johanas Georgas buvo knygų rišėjas. L. Mocartas 1727−35 m. mokėsi Augsburgo gimnazijoje, 1735−36 m. licėjuje prie jėzuitų Šv. Salvadoro mokyklos. Dalyvavo teatro pasirodymuose, dainavo, pramoko smuikuoti ir groti vargonais, domėjosi mikroskopais ir teleskopais. 1737 m. jis atsiskyrė nuo šeimos ir pradėjo filosofijos ir jurisprudencijos studijas Zalcburgo benediktinų universitete. 1738 m. jis apsigynė filosofijos bakalauratą, tačiau kitais metais buvo pašalintas iš universiteto už paskaitų praleidinėjimą ir abejingumą mokslams. Po to L. Mocartas stojo tarnauti Johanui Baptistui, grafui, universiteto kanauninkui ir konsistorijos prezidentui. Grafui jis dedikavo pirmąjį, 1740 m. publikuotą savo muzikos kūrinį Sonate sei da chiesa e da camera (Op. Nr. 1). 1740-ųjų pradžioje L. Mocartas parašė keletą Kančios dainų, kas tikriausiai prisidėjo prie to, kad 1743 m. jis buvo priimtas į Zalcburgo arkivyskupo orkestrą ketvirtuoju smuikininku. Papildomai jis mokė choro berniukus smuiko ir vėliau klavyro.
1747 m. lapkričio 21 d. L. Mocartas vedė Aną Mariją Pertl. Iš septynių poros vaikų pilnametystės sulaukė duktė Marija Ana (Nanerl, g. 1751 m.) ir Volfgangas Amadėjus (g. 1756 m.). Tais pačiais metais, kai gimė Volfgangas Amadėjus, L. Mocartas publikavo savo svarbiausią teorinį veikalą „Smuiko mokyklos pagrindai“ (Versuch einer gründlichen Violinschule.). Dar prieš tai jo teoretiniai darbai plito po Vokietiją. 1758 m. L. Mocartas iškilo iki antrojo orkestro smuikininko ir 1763 m. tapo pavaduojančiu kapelmeisteriu. Pasak populiarių pasakojimų, kai tik pradėjo ryškėti jo sūnaus Volfgango Amadėjaus talentas, L. Mocartas metė savo užsiėmimus ir visiškai atsidėjo sūnaus ugdymui, tačiau tai netiesa. Jis toliau atliko savo muziką, mokė ir vykdė kitas pareigas dvare. Tačiau neabejotinai jis skyrė didžiules pastangas išlavinti sūnų, daug keliavo su šeima, o po 1769 m. tik su Volfgangu Amadėjumi po Europą. Tai paveikė jo karjerą dvare ir kėlė įpareigojimų naštą sūnui, tačiau beveik tikra, kad be tėvo atsidavimo Volfgango Amadėjaus talentas tikriausiai nebūtų taip atsiskleidęs. Leopoldas sūnaus talentą laikė „stebuklu“ ir rūpinosi jo talento demonstravimu su misionierišku užsidegimu. Nėra vieningos nuomonės dėl jo koncertų pelningumo − nors vaikai koncertuodavo prieš daug publikos, tačiau kelionės ir išlaikymas kainavo taip pat daug.
L. Mocartas tikriausiai dažnai padėjo sūnui iki 1766 m. jo kompozicijų rašyme, po to tvarkė rankraščius, organizavo keliones. 1778 m. Paryžiuje kelionės metu lydėdama sūnų mirė jo žmona. L. Mocartas pergyveno dėl jos mirties ir dėl nuolat blogėjančių Volfgango Amadėjaus ir arkivyskupo Koloredo santykių. 1781 m. V. A. Mocartas paliko Zalcburgą ir apsigyveno Vienoje, vedė Konstancą Vėber. Tai tėvas įvertino kaip santykių išdavystę. 1785 m. jis lankėsi Vienoje ir iš arti galėjo stebėti sūnaus triumfą, girdėjo J. Haidno pagarsėjusius Volfgango Amadėjaus talento pagyrimo žodžius. Jo duktė Nanerl ištekėjo 1784 m. ir paskutinius metus L. Mocartas prižiūrėjo savo anūką, gimusį dukteriai 1785 metais. Leopoldas Mocartas mirė 1787 m. gegužė 28 d. Zalcburge, palaidotas vietos Šv. Sebastijono kapinėse. Kai kurių autorių L. Mocartas pristatomas autokratišku, negailestingai išnaudojusiu Volfgango Amadėjaus talentą pelno tikslams ir pan. Iš amžininkų atsiliepimų matyti, kad jis nebuvo malonaus charakterio žmogus, tačiau jo laiškai taip pat rodo nuoširdų rūpinimąsi ir atsidavimą sūnaus muzikinio lavinimo ir karjeros reikalais.
Šaltiniai redaguoti
- Grove Music Online (anglų k.)
