Vikipedija

Leonidas Pasečnikas

Leonidas Pasečnikas
Pasečnikas 2022 m.
Gimė 1970 m. kovo 15 d. (54 metai)
Luhanskas, Ukrainos TSR, Tarybų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Luhansko Liaudies Respublikos lyderis
Ėjo pareigas 2018 m. lapkričio 21 d. -
Ankstesnis Igoris Plotnickis
Luhansko Liaudies Respublikos valstybės saugumo ministras
Ėjo pareigas 2014 m. spalio 9 d. -
2017 m. lapkričio 28 d.
Partija „Taika Luhansko regione“ (2014-dabar)
„Vieningoji Rusija“ (2021-dabar)

Leonidas Ivanovičius Pasečnikas (rus. Леони́д Ива́нович Па́сечник, ukr. Леонід Іванович Пасічник, g. 1970 m. kovo 15 d.) – separatistinės Luhansko Liaudies Respublikos lyderis. Anksčiau, 2014–2017 m., jis ėjo respublikos valstybės saugumo ministro pareigas.[1][2][3][4]

Biografija redaguoti

Pasečnikas baigė Donecko karinį-politinį koledžą ir dirbo Ukrainos saugumo tarnyboje (UST) Luhansko srityje būrio, kovojančio su kontrabandos operacijomis,[4] viršininku ir Stachanovo rajono būrio viršininku.[3] 2006 m. rugpjūčio 15 d. išgarsėjo tuo, kad Izvarynės pasienio kontrolės punkte sulaikė didelį kiekį kontrabandos (1,94 mln. JAV dolerių ir 7,24 mln. Rusijos rublių), kartu iš principo atsisakydamas kyšio.[4][3]

2007 m. kovo mėn. UST pulkininkas leitenantas Pasečnikas iš Ukrainos prezidento Viktoro Juščenkos rankų gavo medalį už karinę tarnybą Ukrainai „už sąžiningumą ir profesionalumą atliekant tarnybines pareigas“.[3]

2014 m. jis stojo į prorusiškų separatistų pusę ir 2014 m. spalio 9 d. tapo pasiskelbusios valstybės Luhansko Liaudies Respublikos (LLR) valstybės saugumo ministru.[3][4]

2017 m. lapkričio 21 d. Luhansko centre ginkluoti vyrai su nepažymėtomis uniformomis užėmė pozicijas, o tai atrodė kaip kova dėl valdžios tarp respublikos vadovo Igorio Plotnickio ir (Plotnickio atleisto) LLR paskirto vidaus reikalų ministro Igorio Korneto.[5][6] Po trijų dienų separatistų interneto svetainėje buvo paskelbta, kad Plotnickis atsistatydino „Dėl sveikatos. Daugybinės karo žaizdos, sprogimų padariniai padarė savo“.[7] Tinklalapyje buvo teigiama, kad Pasečnikas paskirtas laikinai einančiu vadovo pareigas „iki kitų rinkimų“.[7] Rusijos žiniasklaida pranešė, kad Plotnickis 2017 m. lapkričio 23 d. pabėgo iš nepripažintos respublikos į Rusiją.[8] Lapkričio 25 d. LLR 38 narių Liaudies taryba vienbalsiai pritarė Plotnickio atsistatydinimui.[9] 2017 m. lapkričio 25 d. Pasečnikas pareiškė, kad laikosi Minsko susitarimų, teigdamas: „Respublika nuosekliai vykdys pagal šiuos susitarimus prisiimtus įsipareigojimus“.[10] 2018 m. kovo 30 d. Pasečnikas pareiškė: „Mūsų patirtis gali padėti visiems Ukrainos regionams galiausiai įgyti laisvę ir nepriklausomybę, o tada mes kartu galėsime paskelbti naująją Ukrainą, kurioje laisvai gyvens įvairių tautybių ir kultūrų atstovai.“[11] (2019 m. vasarą susitikdamas su žmonėmis, gyvenančiais LLR kontroliuojamoje teritorijoje) Pasečnikas pareiškė: „Tai yra labai svarbu: Tai nereiškia, kad mes grįšime atgal į Ukrainą. Tai vienintelis būdas sustabdyti šią beprotybę, šį karą. Turėtumėte suprasti, kad mes, kaip suvereni valstybė, būsime valstybė valstybėje – toks bus mūsų ypatingas statusas“.[12]

2021 m. gruodžio 6 d. Pasečnikas tapo Rusijos valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ nariu.[13] „Vieningosios Rusijos“ pirmininkas Dmitrijus Medvedevas per metinį partijos suvažiavimą Maskvoje asmeniškai įteikė jam partijos bilietą.[13]

2022 m. kovo 27 d. Pasečnikas pareiškė, kad Luhansko Liaudies Respublika artimiausiu metu gali surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos.[14][15]

Išnašos redaguoti

  1. ↑ Леонид Пасечник стал и.о. главы ЛНР
  2. ↑ Анатолий Антонов возглавил Министерство госбезопасности ЛНР
  3. ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 Former SBU agent, whom Yushchenko gave a medal. Who is the new leader of "LPR" (Бывший СБУшник, которому дал медаль Ющенко. Кто такой новый главарь "ЛНР"). Espreso.tv. 24 November 2017
  4. ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 Who is Pasechnik and what type of conflict he had with Plotnitsky (Кто такой Пасечник и какой конфликт был у него с Плотницким). DNR 24. 24 November 2017
  5. ↑ „Kremlin 'Following' Situation in Ukraine's Russia-Backed Separatist-Controlled Luhansk“. RadioFreeEurope/RadioLiberty.
  6. ↑ „Luhansk coup attempt continues as rival militia occupies separatist region“. The Independent. 22 November 2017.
  7. ↑ 7,0 7,1 Ukraine rebel region's security minister says he is new leader , Reuters (24 November 2017) Separatist Leader In Ukraine's Luhansk Resigns Amid Power Struggle, Radio Free Europe (24 November 2017)
  8. ↑ „Захар Прилепин встретил главу ЛНР в самолете в Москву“. meduza.io.
  9. ↑ „Народный совет ЛНР единогласно проголосовал за отставку Плотницкого“ (rusų). Nuoroda tikrinta 2017-11-25.
  10. ↑ Lugansk People’s Republic head resigns, TASS news agency (24 November 2017)
  11. ↑ „ЛНР have declared readiness to share experience with other areas of Ukraine“ (rusų). Nuoroda tikrinta 2018-03-31.
  12. ↑ Donbas: The new repertoire, The Ukrainian Week (28 September 2019)
  13. ↑ 13,0 13,1 Ukraine conflict: Putin invites separatist leaders into his party. The Times (6 December 2021)
  14. ↑ „Leader of Kremlin-Backed Separatists in Ukraine Planning 'Referendum' to Join Russia“.
  15. ↑ „Leader of east Ukraine separatist region says it may hold vote on joining Russia“. The Times of Israel.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Leonidas_Pasečnikas&oldid=6610964"