Leonas Vladislovas Radvila
| Leonas Vladislovas Radvila | |
|---|---|
| Radvilos | |
| |
| Trimitai | |
| Gimė | 1888 m. gruodžio 22 d. Berlynas |
| Mirė | 1959 m. balandžio 8 d. (70 metų) Paryžius |
| Tėvas | Jurgis Frydrichas Radvila |
| Motina | Marija Rožė Branicka |
Kunigaikštis Leonas Vladislovas Radvila (1888 m. gruodžio 22 d., Berlynas – 1959 m. balandžio 8 d., Paryžius) – Lenkijos aristokratas, 17-tas Nesvyžiaus ir 14-tas Klecko ordinatas (1935–1939). Žemvaldys, kariškis ir mecenatas.
Biografija redaguoti
Lenkijos kunigaikščių Radvilų giminės atstovas, kunigaikščio Jurgio Frydricho Radvilos (1860–1914) ir Marijos Rožės Branickos (1863–1941) jaunesnysis sūnus.
Tarnavo Lenkijos armijos generaliniame štabe. 1935 m., mirus vyresniajam broliui Antanui Albertui Radvilai, Leonas Vladislovas gavo didelį palikimą ir tapo paskutiniuoju, 17-tuoju, Nesvyžiaus ordinatu ir 14-tuoju Klecko ordinatu.
Apsigyvenęs Nesvyžiuje, Leonas Vladislovas Radvila užsiėmė mecenatyste. Antrojo pasaulinio karo pradžioje, 1939 metais, Nesvyžiaus pilis tapo prieglobsčiu daugeliui pabėgėlių iš Varšuvos.
Po Raudonosios armijos įvedimo į Nesvyžių 1939 m. rugsėjo 17 d., kunigaikštis buvo areštuotas ir su šeima išvežtas į Maskvą. Tuo pat metu prasidėjo Nesvyžiaus pilies meno ir materialinių vertybių grobimas.
Dėl turėtų ryšių su italų aristokratais, Leoną Radvilą pavyko iškeisti į Musolinio režimo belaisvius per mainus.
Šeima ir vaikai redaguoti
1911 m. gruodžio 29 d. Sankt Peterburge vedė baronienę Olgą de Simolin-Vertberg (1886 m. liepos 6 d. – 1948 m. rugpjūčio 22 d.), barono Aleksandro Simolino-Vertbergo ir Adelos Labinskos dukterį. Jų vaikai:
Literatūra redaguoti
- Шышыгіна-Патоцкая К. Я. Нясвіж і Радзівілы. 2-е выд. Мн., 2002.