Leonas Žuklys
| Leonas Žuklys | |
|---|---|
| Gimė | 1923 m. kovo 19 d. Degučiai, Obelių valsčius |
| Mirė | 2023 m. vasario 1 d. (99 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Rokantiškių kapinėse[1] |
| Tėvas | Pranas Žuklys |
| Motina | Veronika Tuskaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Marija Straigytė-Žuklienė |
| Vaikai | Gediminas Žuklys, Gražina Daunoravičienė, Rūta Žuklytė |
| Veikla | skulptorius, pedagogas |
| Alma mater | 1949 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutas |
Leonas Žuklys (1923 m. kovo 19 d. Degučiuose, Obelių valsčiuje – 2023 m. vasario 1 d. Vilniuje[2]) – Lietuvos skulptorius.
Biografija redaguoti
Broliai skulptoriai Vladas, Albertas ir Leonas, biologas Lionginas, medikas Julius.
1931–1938 m. mokėsi Aleksandravėlės pradžios mokykloje, 1948 m. baigė Kauno vidurinę dailės mokyklą. 1942–1949 m. studijavo Kauno valstybiniame taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. Mokytojai Vytautas Kašuba, Viktoras Palys, Juozas Mikėnas.[3]
1949–1951 m. Kauno taikomosios dailės instituto Piešimo katedros asistentas. 1951–1966 m. LSSR dailės instituto Piešimo katedros vyr. dėstytojas, 1966–1982 m. docentas, nuo 1982 m. profesorius, 1985–1990 m. Piešimo katedros vedėjas.
Kūryba redaguoti
Nuo 1950 m. dalyvavo parodose. Kūrė portretus, figūrines kompozicijas, dekoratyvines skulptūras. Iš viso sukūrė daugiau kaip 150 darbų. Nuo 1950 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
Skulptūriniai portretai: tekintojas Sergejus Tarnauskas (1954 m.), Vincas Mykolaitis-Putinas (1957 m., 1958 m.), kolūkietis-tėvas (1957 m.), trys Rusnės žvejai (1961–1963 m.), Augustas Pronckus (1962 m.), Irena Žebenkienė (1963 m.), Kazys Ambrozaitis (1977 m.), Mykolas Marcinkevičius (1979 m.), Pranas Jodelė (1979 m.), Vincas Krėvė (1985 m.)
Portretiniai bareljefai: Antanas Strazdas (1949 m.), Justinas Vienožinskis (1972 m.), Ignas Domeika (1979 m.), Zigmas Žemaitis (1973 m.), Alfonsas Merkys (1977 m.), Vladas Kuzma, Eduardas Budreika (abu 1981 m.), Antanas Gudaitis (1983 m.), Petras Aleksandravičius (1984 m.), Liudvikas Strolis (1985 m.),Tumas-Vaižgantas (1987 m.).
Figūrinės kamerinės skulptūros: Kolūkietė (1960 m.), Giedrios viltys (1965 m.), Darbininkas (1967 m.), Duona (1969 m.), Taika (1974 m.), Julius Janonis (1981 m.), Taikioje žemėje (1982 m.), Žuvusiųjų prisiminimas (1985 m.)
Paminkliniai biustai: Vladas Rekašius (Plungė, 1956 m.), Adomas Hrebnickis (Rojus, 1960 m.), Icikas Meskupas (Ukmergė, 1976 m.)
Antkapinės skulptūros: tėvų ir brolio (Degučiai, 1964 m., kartu su Vladu Žukliu), Zigmas Žemaitis (Vilnius, 1976 m.), Stasys Pupeikis (Vilnius, 1978 m.), Ona Straigienė (Vilnius, 1985 m.), Juozas Tatoris (Kaunas, 1978 m.)
Dekoratyvinės skulptūros ir paminklai: Šeima (Vilnius, 1982 m.), Juozas Naujalis (Raudondvaris, 1994 m.), Arka (Rokiškis, 1999 m.), Motinystė (Antakalnis, Vilnius, 2000 m.), Motiejus Valančius (Kauno rotušės aikštė, 2005 m.) [4][5]
Įvertinimas redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Mirė garsus lietuvių skulptorius Leonas Žuklys. Lrytas.lt. 2023-02-04. Nuoroda tikrinta 2023-02-06.
- ↑ MELC. Leonas Žuklys. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-07-23. Nuoroda tikrinta 2023-02-06.
- ↑ Darbas vienija kartas // XXI amžius, 2003-03-12
- ↑ Leonas Jasiulis. Leonas Žuklys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 689
- ↑ http://www.mlimuziejus.lt/en/uklys-leonas.php?Itemid=613
- ↑ http://www.rokiskis.rvb.lt/lt/krastotyra/garbes-pilieciai/757-leonas-zuklys Archyvuota kopija 2014-03-11 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra redaguoti
- Leonas Žuklys: skulptūra / Romualdas Alekna. – Vilnius: Petro ofsetas, 2004. – 260 p.: iliustr. – ISBN 9955-534-63-X