Atverti pagrindinį meniu
Leobenas
vok. Leoben
   AUT Leoben COA.svg   
Leoben A toll tower.jpg

Leobenas
47°22′50″ š. pl. 15°05′50″ r. ilg. / 47.38056°š. pl. 15.09722°r. ilg. / 47.38056; 15.09722 (Leobenas)Koordinatės: 47°22′50″ š. pl. 15°05′50″ r. ilg. / 47.38056°š. pl. 15.09722°r. ilg. / 47.38056; 15.09722 (Leobenas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Austrijos vėliava Austrija
Žemė Štirijos žemė
Įkūrimo data 1261
Gyventojų (2006) 25 227
Plotas 107,74 km²
Tankumas (2006) 234 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka LeobenasVikiteka
Kirčiavimas Leòbenas

Leobenas – miestas rytinėje Austrijos dalyje, ant Muros upės kranto. Miestas specializuojasi pramonės srityje, jame yra Leobeno universitetas.

IstorijaKeisti

904 m. pirmąkart minima dabartinio Leobeno vietoje buvusi Liupinos gyvenvietė, šalia kurios 1173 m. paminėta kita, Liubeno gyvenvietė, išsiplėtusi greta Šv. Jokūbo bažnyčios. Vėliau jos susijungė į Leobeną, kuris 1261 m. gavo miesto teises. Nuo XIV a. geležies apdirbimo ir geležinių dirbinių prekybos centras. Per XVI a. religinius karus buvo katalikų karinės atramos punktas, čia įsitvirtino jėzuitų ordinas. 17821859 m. vyskupijos centras. 1797 m. Leobene pasirašyta Austrijos–Prancūzijos taikos sutartis, pagal kurią Austrija prarado Belgiją ir Lombardiją. Per XIX a. Leobenas lėtai, bet nuolatos plėtėsi. 1939 m. prie Leobeno prijungti Donavicas, Judendorfas, Gosas ir Leitendorfas; Leobenas padidėjo dvigubai. 1790 m. įkurtas Leobeno teatras. 1849 m. įkurta šachtininkų mokykla, dab. Metalurgijos ir kasybos universitetas.

EkonomikaKeisti

Iki XX a. septinto dešimtmečio prie Leobeno buvo kasamos anglys. XX a. pabaigoje dėl ūkio konjunktūros pokyčių mažėjo metalurgijos fabrikų, didėjo kultūros įstaigų ir turizmo sektoriaus svarba. Geležinkeliai ir plentai Leobeną jungia su Viena, Lincu, Klagenfurtu. Išplėtota juodoji metalurgija (koncerno VOESTALPINE AG įmonė), metalo apdirbimo, maisto (alaus; daugiau kaip 1 mln. hl per metus), elektronikos, statybinių medžiagų, plaušienos ir popieriaus, chemijos (dažų, lakų), medienos apdirbimo pramonė.

ArchitektūraKeisti

Išlikęs Viduramžių miesto planas. Bažnyčios:

  • gotikos, baroko bruožų turinti Šv. Jokūbo, 1188 m.,
  • Švč. Mergelės Marijos prie Vaseno, 1149 m., XV a. lubų tapyba, gotikiniai vitražiniai langai, barokinis interjeras 1845 m., bokštas 1900 m.,
  • Necgevolbe, 1483 m.,
  • ankstyvojo baroko Šv. Pranciškaus Ksavero, 1665 m.),
  • Gustavo Adolfo, 1908 m.).
  • Benediktinių vienuolynas, 1020 m.) su vėlyvosios gotikos bažnyčia, apie 1520 m., XI a. ankstyvosios romanikos kripta, klasicistinis altorius 1793 m.,
  • Šv. Mykolo koplyčia su freskomis, apie 1283 m.,
  • dominikonų vienuolynas, 1280 m., išplėstas 1811; dabar Žemės teismas ir kalėjimas.
  • XIII a. Maseno pilies griuvėsiai,
  • Maut bokštas, 1280 m., barokinis kupolas 1794 m.,
  • senoji rotušė, 1485 m., 1568 m. pristatytas bokštas; dab. Prekybos ir kongresų centras,
  • svečių namai „Juodasis Erelis“ su gotikiniu kiemu, XVI a.,
  • barokinis „Hackhaus“ su stiuko lipdinių fasadu, apie 1680 m.,
  • Švč. Trejybės kolona, 1718 m.,
  • Miesto teatro rūmai, 1791 m.,
  • Angelų tiltas, 1794 m.),
  • Bergmano tiltas, 1799 m.
  • XX a. statiniai:
    • naujoji rotušė, 1973 m.,
    • Parodų rūmai, 1997 m., architektas G. Domenigas. [1]

GyventojaiKeisti

Po Antrojo pasaulinio karo gyventojų skaičius pradėjo mažėti.

Demografinė raida tarp 1869 m. ir 2008 m.
1869 m.sur. 1880 m.sur. 1890 m.sur. 1900 m.sur. 1910 m.sur. 1923 m.sur. 1934 m.sur. 1939 m.sur.
11 062 14 129 17 900 25 529 29 462 32 535 31 112 33 471
1951 m.sur. 1961 m.sur. 1971 m.sur. 1981 m.sur. 1991 m.sur. 2001 m.sur. 2008 m. -
35 653 36 259 35 598 31 989 28 897 25 804 25 102 -


SportasKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Leobenas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 7 psl.