Atverti pagrindinį meniu

UAB Lentvario kilimai (Lentvario kilimų fabrikas) – kilimų fabrikas Lietuvoje. Sovietiniais laikais dirbo apie 1300 darbuotojų. Gamybos cechai dirbo 3 pamainomis. Kasmet būdavo išaudžiama tūkstančiai kvadaratinių metrų kilimų ir kiliminių gaminių, kurių paklausa būdavo didžiulė. Turėjo 41 dvigubo audimo žakardines stakles, 2 siūtinių kilimų siuvimo agregatus, siūtinių kilimų lateksavimo mašiną (1978 m.). Produkcija sudarė 32,8 mln. rublių; pagaminta 1,26 mln. m² žakardinių kilimų, 1,51 mln. m² siūtinių kilimų ir 16 tūkst. m² rykštinių takų (1978 m.). Produkcija buvo siunčiama į 13 sąjunginių SSRS respublikų ir Lenkiją.[1] Lentvario kilimai buvo eksponuojami tarptautinėse parodose bei mugėse Leipcige, Paryžiuje, Niujorke, Londone, Maskvoje, Varšuvoje, Irane, Alžyre, JAR ir kitose šalyse. Parduotuvės veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Lentvaryje.

Adresas: Klevų al.46, LT-25101 Lentvaris. Administracija įsikūrusi buvusiuose Lentvario dvaro grafų rūmuose.

IstorijaKeisti

Buvusiame Lentvario dvare įkurti kilimų fabriką sumanė čia apsilankęs tuometis Lengvosios pramonės ministro pavaduotojas I. Teriošinas. 1957 metais iš pradžių tai buvo Kauno vilnonių audinių fabriko „Drobė“ bandomasis kilimų audimo cechas. Pirmieji kilimai buvo išausti dvaro rūmų patalpose. Čia buvo atvežtos 6 pasenusios „Hartmon“ audimo staklės. Šaltkalviai-remontininkai stakles pritaikė austi juostelinį audinį. Vėliau sumontavo juostelinio audinio pjaustymo stakles, šeivavimo automatą „UMPA-1“, metmenų metimo mašiną ir kitus kilimų gamybai reikalingus įrengimus.

1957 m. rugpjūčio 20 d. buvo išaustas pirmasis juostelinis kilimas. Pirmuosius pramoninės gamybos lietuviškus kilimus audė: J. Adomavičiūtė, O. Dimšienė, S. Kudrevičiūtė, T. Barabanova, P. Visockaitė, J. Ogilbaitė ir kt. audėjos.

1958 metais Lentvario kilimų fabrike dirbo 289 darbuotojai. Pagaminta 37869 m² kiliminių gaminių, iš jų 52,6 proc. pirmos rūšies.

Fabriko klube veikė dešimt meno saviveiklos ratelių, čia repetuodavo ir koncertuodavo šokių ir dainų kolektyvai, mišrus choras, merginų pučiamųjų ansamblis, vaikinų estradinis ansamblis. Dalyvauta respublikinėse dainų šventėse, pažymėtos įvairios šventės. Saviveiklinė kino studija „Vyturys“ sukūrė 30 techninių, dokumentinių ir vaidybinių filmų. Fabrike buvo skatinama sportinė veikla, veikė turizmo ir alpinizmo sekcijos.[2]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lentvario kilimaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 471 psl.
  2. Istorija