Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia

Koordinatės: 54°38′30″š. pl. 25°02′55″r. ilg. / 54.641627°š. pl. 25.048522°r. ilg. / 54.641627; 25.048522

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia
Lentvaris church 4.jpg
Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Trakų
Savivaldybė Trakų rajonas
Gyvenvietė Lentvaris
Adresas Mokyklos g. 17
Statybinė medžiaga akmenų ir plytų mūras
Pastatyta 1926 m.
Stilius neoromanika
1909 m. projektas: pagrindinis fasadas
1909 m. projektas: šoninis fasadas

Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia stovi Lentvaryje, 7 km į rytus nuo Trakų. Pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis.

Lentvario parapijoje aptarnaujama Trakų Vokės koplyčia, senosiose kapinėse stovi Lentvario (Račkūnų) koplyčia.

IstorijaKeisti

Vladislovas Tiškevičius ir Lentvario apylinkių gyventojai 1897 m. prašė valdžios leidimo statyti bažnyčią. Šis ir kiti 1904 m. prašymai atmesti. 1905 m. bažnyčią projektavo italų architektas O. Bongi, 1905 m. leidimas gautas, įrengta laikina bažnyčia. 1908 m. įkurta parapija. 1910 m. patvirtintas inžinieriaus Aleksandro Antonovičiaus mūrinės bažnyčios projektas.

1926 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Klebono Kazimiero Kulako rūpesčiu bažnyčią 1943 m. restauravo inžinierius Br. Galinis. Ją 1952 m. konsekravo Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas. Lentvaryje iki mirties kunigavo Juozapas Karaliukas (19081963), Sibiro tremtinys.

Parapijos klebonai
  • Alfred Grzybowski (1906–1909)
  • Aleksander Łoszakiewicz (1909–1919)
  • Jan Lamajć (1919–1920)
  • Franciszek Kaczmerek (1920–1921)
  • Józef Cyrankiewicz (1921–1923)
  • Henryk Wojniusz (1923–1931)
  • Stanisław Tracewski (1931–1933)
  • Kazimierz Kułak (1933–1957)
  • Vaclovas Aliulis (1957–1962)
  • Juozas Urbanas (1962–1966)
  • Ignas Paberžis (1966–1968)
  • Bronius Sakevičius (1968–1991)
  • Vytautas Rudis (1991–1993)
  • Miroslav Grabovski (1993–2000)
  • Tadeuš Aleksandrovič (2000–2010)
  • Gintaras Petronis (2010–)

ArchitektūraKeisti

Bažnyčia neoromaninė, beveik kvadratinio plano, bebokštė, bazilikinė, su trisiene apside. Vidus 3 navų, atskirtų kolonomis. Prie bažnyčios pietryčių kampo prišlieta aukšta varpinė. Šventoriaus tvora akmenų mūro.

Šventovėje išliko XIX a. pradžios paveikslas „Šv. Juozapas“ ir sieninė tapyba (1943 m., dailininkai L. Torvirtas, J. Hoppenas).

GalerijaKeisti

NuorodosKeisti

 

Vikiteka