Lentupis
Leñtupis [1] (blrs. Лынтупы, rus. Лынтупы) – miesto tipo gyvenvietė šiaurės Baltarusijoje, 16 km į pietryčius nuo Švenčionių, 1 km nuo Lietuvos–Baltarusijos valstybinės sienos, 40 km į vakarus nuo Pastovių. Lentupio geležinkelio stotis – geležinkelio Lentupis–Polockas galinė stotis. Miestelyje yra biblioteka, kultūros namai, ligoninė, vaistinė, spirito gamykla.[2]
| Lentupis blrs. Лынтупы, rus. Лынтупы | |
|---|---|
 
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Baltarusija
|
| Sritis |  Vitebsko sritis
|
| Rajonas | Pastovių rajonas |
| Kaimiškoji apylinkė | Lentupio kaimiškoji apylinkė |
| Gyventojų | 1 246 |
 Vikiteka |
Lentupis |
Istorija redaguoti
.jpg)
_(7).jpg)
Lentupis įsikūręs etninėse lietuvių žemėse. Minimas nuo 1385 m.[3] XIV a. – XVIII a. Lentupis priklausė Lietuvos didžiajai kunigaiktystei. A. Daugirdas-Daugirdaitis 1459 m. čia pastatydino medinę bažnyčią, kurią 1700 atnaujino tuometinis dvaro savininkas Jonas Vladislovas Bžostovskis. Nuo 1795 m. Lentupis priklausė Rusijos imperijai, buvo Užnerio apskrityje. 1854–1915 m. Lentupio dvarą valdė Biševskiai. 1865 m. įkurta Lentupio pradžios, dab. vidurinė mokykla. 1900 m. pagal architekto T. Rostvorovskio projektą J. Biševskiui buvo pastatyti neorenesansinio stiliaus dvaro rūmai. XIX a. buvo miestelis, Švenčionių apskrities Lentupio valsčiaus centras.[4]
1902–1911 m. parapijiečių rūpesčiu pastatyta nauja mūrinė Šv. Andriejaus Bobolos bažnyčia. Joje vyko garsūs šv. Onos atlaidai, per kuriuos aukoti vaškiniai votai prie stebuklinga laikomos šv. Onos statulos. Nuo XIX a. pabaigos pro Lentupį ėjo siaurasis geležinkelis Švenčionėliai-Glubokas. Per Pirmąjį pasaulinį karą Lentupį 1915 m. užėmė Vokietijos kariuomenė. Netoli miestelio ėjo fronto linija. 1916 m. nutiestas Pabradės–Lentupio geležinkelis,[5] amžiaus pabaigoje išardytas. 1920 m. liepos mėnesį Lentupį buvo užėmusi Lietuvos kariuomenė.
1921–1939 m. miestelį valdė Lenkija, Lentupis buvo Vilniaus vaivadijos Švenčionių apskrities valsčiaus centras. Veikė teismas, kuris nemažai gyventojų nubaudė už lietuvišką kultūrinę veiklą. Nuo 1939 m. Lentupis priklausė Baltarusijos SSR. Per Antrąjį pasaulinį karą 1941–1944 m. miestelį buvo užėmusi Vokietijos kariuomenė. 1942 m. Lentupio valsčius buvo įtrauktas į Svyrių apskritį ir prijungtas prie vokiečių okupacinės administracijos įkurtos Lietuvos generalinės srities. Buvo įkurtos lietuvių administracinės įstaigos: savivaldybė, paštas, policija, urėdija ir kitos. Vadinamosios Markovo grupės sovietiniams partizanams 1942 m. nušovus 3 vokiečių karius, okupantai naciai išžudė visus Lentupio vyrus ir visus vyrus, gyvenančius 4 km aplink miestelį, iš viso apie 400–600 žmonių. Nuo 1967 m. Lentupis – miesto tipo gyvenvietė.
2007 m. Lentupio geležinkelio stotyje buvo pastatytas biustas, skirtas atminti Boleslovą Jaloveckį.[6]
.jpg)
_(6).jpg)
_(3).jpg)
_(4).jpg)
_(6).jpg)
 | |||||||
| 1591 m. | 1885 m. | 1897 m.sur. | 1975 m. | 1989 m.sur. | 2006 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 150 | 214 | 685 | 2 000 | 2 100 | 1 993 | ||
| |||||||
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ Kazimieras Garšva, Gintautas Ereminas. Lentupis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 798 psl.
- ↑ Lentupis. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 55
- ↑ Łyntupy. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 851 psl. (lenk.)
- ↑ Geležinkelius griovė ir tiesė karas. Lyduvėnų geležinkelio tiltas – kultūros vertybė Archyvuota kopija 2018-02-26 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Saldutiškio dvaro istorija: apie ką byloja šaltiniai...“. udiena.lt. 2015-07-09. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-24. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.