Atverti pagrindinį meniu

Lenkijos nepriklausomybės diena

Karinė ceremonija Nepriklausomybės dieną Varšuvoje

Lenkijos nepriklausomybės diena (lenk. Narodowe Święto niepodległościLenkijos nacionalinė šventė, kasmet švenčiama lapkričio 11 d. pažymint Lenkijos karalystės (1815–1918) iškovotą nepriklausomybę 1918 m., praėjus 123 metams po Trečiojo ATR padalijimo 1795 m.

IstorijaKeisti

Lenkijos nepriklausomybės atkūrimui buvo svarbus trijų ją okupavusių šalių pralaimėjimas I pasauliniame kare. Rusija pasinėrė į revoliucijos ir pilietinio karo sumaištį, Austrija-Vengrija susiskaldė, Vokietijos imperija pasidavė ir buvo sąjungininkų sužlugdyta. Tiek Lenkijai, tiek kitoms šalims tai tapo unikalia galimybe susigrąžinti savo nepriklausomybę.

Okupacinėms valstybėms pralaimėjus karą, lenkai perėmė jų karinę ir civilinę valdžią, tokiu būdu kurdami pamatą savo būsimai valstybei. 1918 m. spalio 28 d. Krokuva buvo įkurta Lenkijos likvidavimo komisija, atsakinga už valdžios perėmimą Austrijos ir Vengrijos okupuotame Galicijos ir Ciešyno Silezijoje. Po kelių dienų jiems avyko nuginkluoti Austrijos pajėgas slaptosios Lenkijos karinės organizacijos, legionierius ir jaunimo pagalba. Naktį iš lapkričio 6 į lapkričio 7 d. Liubline Ignacy Daszyński įsteigė Lenkijos laikinąją liaudies vyriausybę. Vyriausybę sudarė Lenkijos socialistų partijos, Lenkijos socialdemokratų partijos ir Lenkijos liaudies partijos "Wyzwolenie" atstovai. Tuo pačiu metu vyriausybės kariuomenė nuginklavo okupantų pajėgas aplink Kelcus ir Liubliną. Po kelių dienų į šalį grįžta būsimas jos vadovas - Józef Piłsudski, iki šiol buvęs vokiečių įkalintas. Lapkričio 10 d. jis yra entuziastingai sutinkamas Varšuvoje. Pilsudski perėmė valdžią lapkričio 11 d., sukurdamas naują centralizuotą vyriausybę ir netrukus paskelbdamas apie parlamento rinkimus.

Lapkričio 11–oji Lenkijoje sutapo su Pirmojo pasaulinio karo pabaiga ir Vokietijos pralaimėjimą įtvitinusia Kompjenės taikos sutartimi, pasirašyta 1918 m. lapkričio 11 d.

Nors minėjimas vykdavo jau tarpukaryje, tačiau valstybinės šventės statusas buvo įteisintas 1937 metais ir prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo oficialiai paminėtas tik du kartus. Po karo komunistinė valdžia ją panaikino, nors neoficialiai ji visą laiką buvo minima. Oficialiai buvo pakeista kita švente – Nacionaline Lenkijos atgimimo diena, švęsta liepos 22 d., PKWN manifesto paskelbimo dieną. Ypač devintajame XX a. dešimtmetyje daugelyje Lenkijos miestų, taip pat ir Varšuvoje, vyko neoficialios eitynės bei minėjimai, kuriose dalyvavo Solidarumo judėjimo šalininkai. Dažniausiai šias eitynes brutaliai išvaikydavo karinės policijos pareigos, areštuodamos dalyvius. Oficialiai šventė vėl buvo įteisinta 1989 m. vasario 15 d.

NuorodosKeisti