Lenkijos lietuvių draugija
Lenkijos lietuvių draugija (lenk. Stowarzyszenie Litwinow w Polsce), 1957–1992 m. Lietuvių visuomeninė kultūros draugija – kultūrinė ir visuomeninė Lenkijos lietuvių organizacija, įkurta 1957 m., Lenkijos lietuvių bendruomenės konfederuota narė.
Struktūra
redaguotiDraugijos valdyba ir jos prezidiumas įsikūrę Seinuose. Veiklos centras – Punske, kur veikia lietuvių kultūros namai, keli meno saviveiklos kolektyvai. 1992 m. turėjo 49 skyrius, daugiausia Suvalkų vaivadijoje, t. p. Balstogėje, Gdanske, Slupske, Ščecine, Varšuvoje, Vroclave. Draugijos narių skaičius svyruoja: 1988 m. buvo 1466, 1992 m. – 1600, 1994 m. – 2556, 1999 m. – 1577 nariai.
Veikla
redaguotiLenkijos lietuvių draugija organizuoja Lenkijos lietuvių kultūrinę veiklą, kasmet rengia tradicinį lietuvių ansamblių sąskrydį prie Galadusio ežero Burbiškių kaime, steigia bibliotekas, lietuvių kalbos konkursus mokiniams, rūpinasi lietuvių švietimu, stengiasi atstovauti Lietuvos interesams Lenkijoje. Lenkijos lietuvių draugija rūpinasi lietuvių kultūros paminklais Lenkijoje: jos dėka iš surinktų aukų 1983 m. rekonstruotas lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno paminklas jų žuvimo vietoje. Nuo 1960 m. leidžia žurnalą „Aušra“. 1988–1990 m. rėmė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą: organizavo pagalbą Lietuvai per 1990 m. TSRS vykdytą blokadą ir 1991 m. karinę agresiją Lietuvoje.[1]
Pirmininkai
redaguoti- Juozas Maksimavičius – 1957–1959 m.
- J. Savickas – 1959 m.
- A. Skripka – 1959–1972 m.
- Juozas Sigitas Paransevičius – 1972–1981 ir 1990 m.
- Romas Vitkauskas – 1981–1985 m.
- Juozas Bliūdžius – 1985–1990 m.
- Eugenijus Petruškevičius – 1990–2004 m.
- Algirdas Vaicekauskas – 2004-2021 m.
- Robertas Slovikas - nuo 2021 m.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Kazimieras Garšva. Lenkijos lietuvių draugija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 787 psl.
Nuorodos
redaguoti- Lenkijos lietuvių draugijos svetainė Archyvuota kopija 2009-02-13 iš Wayback Machine projekto.