Lenkijos kraštotyros draugija
Lenkijos kraštotyros draugija (lenk. Polskie Towarzystwo Krajoznawcze) – visuomeninė masinė draugija, besirūpinanti kraštotyra Lenkijoje. Su pertraukomis veikė 1906–1950 m.; po to vėl atsikūrė nuo 1993 m.
Istorija redaguoti
Šios visuomeninės organizacijos iniciatoriais buvo Aleksandras Janovskis, Kazimieras Kulviecas, Zigmantas Gliogeris ir kt. Draugija užregistruota Varšuvoje 1906 m. spalio 27 d., jos veikimo sritis turėjo apimti tuometinėje Rusijos imperijos sudėtyje esančias lenkų gyvenamąsias žemes. Tikslas – gimtinės kultūros, etnografijos ir gamtos objektų tyrinėjimas, globa ir propagavimas.[1] Pirmuoju vadovu išrinktas Z.Gliogeris, pavaduotoju K.Kulviecas.
Naujoji organizacija sulaukė didelio visuomenės dėmesio. Į ją įstojo nemažai žinomų asmenybių, tame tarpe ir iš lietuviškų Rusijos imperijos vietovių: Kauno gubernijos – Vincentas Kognovickis ir L.Nieseckis; Suvalkų gubernijos – Kazimieras Aufšlagas iš Trempinių, Vlodzimiežas Bienkevičius iš Kvietiškio, Vincentas Svetlinskis iš Seirijų; Vilniaus gubernijos – Florijonas Skaržinskis iš Bendrių dvaro (šalia Miroslavo) ir vilniečiai Mykolas Brenšteinas, Stanislovas Jarockis bei Vladislovas Zahorskis (1913 m. duomenys).[2]
_(2).jpg)
Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą Lenkijos kraštotyros draugija (toliau LKD) ėmėsi organizuoti kraštotyros muziejus. Tarp vienų pirmųjų jie atsirado Kališe (1908 m.), Suvalkuose (1908 m.) ir kt. Neretai jų ekspozicijas sudarė draugijos narių surinkti eksponatai. Iki Antrojo pasaulinio karo Lenkijos Respublikoje įsikūrė dvidešimt tokių muziejų.[3]
LKD rūpesčiu buvo išleisti kelionių vadovai po šalį, atvirutės ir kita informacinė medžiaga (pvz.: 1923 m. išspausdinta knygutė keliautojams apie Vilnių).[4] 1910 m. įsteigtas žurnalas „Ziemia“, kuriame buvo skelbiama narių surinkta kraštotyrinė medžiaga, spausdinama informacija apie panašią veiklą užsienyje. Šio leidinio puslapiuose straipsnius publikavo tokie žymūs autoriai kaip Stanislovas Thuguttas, Liudvikas Kšivickis, Vladislovas Zahorskis ir kt.
Bene aktualiausias keliauninkams rūpestis – nakvynė ir maitinimas. Draugijos iniciatyva buvo steigiamos turistų prieglaudos, kuriuose išvykų dalyviai galėdavo trumpam apsistoti. Pirmoji tokia prieglauda įkurta Švento Kryžiaus kalnuose Šv.Kotrynos (lenk. Święta Katarzyna) vietovėje.
Organizacija masinį pobūdį įgavo tarpukaryje, daugelyje šalies miestų tada įsikūrė LKD skyriai. 1928 m. toks padalinys buvo įsteigtas Vilniuje, buvusiose Bernardinių vienuolyno patalpose. Tais pačiais metais Draugija finansavo žinomo fotografo Henriko Poddenbskio kūrybinę kelionę po Vilniaus kraštą, išliko jo padarytų 13x18 dydžio nuotraukų ant stiklo plokštelių archyvas. Be to, LKD organizuodavo ir kraštotyrinių fotonuotraukų parodas. Vienoje iš tokių parodų Kelcuose 1936 m. apdovanojimus už Vilnijos fotografijas pelnė M.Kšištofikas ir J.Farbotko (abu iš Vilniaus).[5]
Įvesta tradicija žymiausiems kraštotyrininkams suteikti LKD garbės nario vardą. Jais tapo žinomi mokslininkai, tarp jų Aleksandras Valerianas Jablonovskis (1909 m.), Tadeušas Korzonas (1912 m.), Vandalinas Šukevičius (1914 m.), Kazimieras Kulviecas (1927 m.). Pastarasis bei botanikas Boleslovas Leonas Hryneveckis buvo žinomi ir kaip Palangos apylinkių floros tyrinėtojai.
Antrasis pasaulinis karas sukliudė Draugijos veiklą – kaip ir Pirmojo pasaulinio karo metu ji vėl nutrūko. LKD vėl atsikūrė tik 1945 m. Tuo metu Lenkijos Liaudies Respublikoje ėmė vyrauti tendencija atsiriboti nuo prieškario tradicijų, todėl 1950 m. gruodžio 17 d. Lenkijos Tatrų draugijos ir LKD pagrindu buvo įsteigta nauja organizacija – Lenkijos turizmo ir kraštotyros draugija, kuri savo veiklą vykdo ir mūsų dienomis.
Dalis pastarosios organizacijos narių, nepatenkintų skiriamu dėmesiu jaunimui, 1993 m. atkūrė Lenkijos kraštotyros draugiją. Ji kuruoja moksleivių išvykų organizavimą šalyje.
Išnašos redaguoti
- ↑ Kulczycki Zbigniew. 100 lat społecznej turystyki w Polsce. – Wyd. „ZG PTTK“: Warszawa, 1973 s. 48
- ↑ Mimo wojny. PTK 1914–1918 // Komisja Historii i Tradycji Zarządu Głównego PTTK Archyvuota kopija 2021-06-29 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Kulczycki Zbigniew. Zarys historii turystyki w Polsce. – Wyd. „Sport i Turystyka“: Warszawa, 1977, s. 84
- ↑ Andrzej Rumiński. 100–lecie Polskiego Towarzystwa Krajoznawczego // www.pogon.lt[neveikianti nuoroda]
- ↑ Andrzej Rumiński. 100–lecie Polskiego Towarzystwa Krajoznawczego // www.pogon.lt[neveikianti nuoroda]
Šaltiniai redaguoti
- Komisja Historii i Tradycji Zarządu Głównego PTTK Archyvuota kopija 2018-09-03 iš Wayback Machine projekto.