Atverti pagrindinį meniu
Lenkijos geografinis žemėlapis
Pagrindiniai Lenkijos miestai

Lenkija yra daugiausia vidutinio klimato 321,679 kv. km ploto Vidurio Europos šalis.[1] Baltijos jūros pakrantėje yra du natūralūs uostai, didesnysis Gdansko-Gdynios regione ir mežesnis netoli Ščecino šiaurės vakaruose. Šiaurės rytų regionas, žinomas kaip Mozūrijos ežerynas, yra retai apgyvendintas ir miškingas, jame yra daugiau nei 2000 ežerų.[2] Į pietus nuo ežeryno per visą centrinę Lenkiją tęsiasi lygumos, kurios baigiasi Sudetų kalnais Čekijos ir Slovakijos pasienyje pietvakariuose ir Karpatais Čekijos, Slovakijos ir Ukrainos pasienyje pietryčiuose. bei ties Slovakijos siena pasibaigiantis Sudetų ir Karpatams priklausančių Aukštųjų Tatrų kalnais. Pietryčiuose yra Mažosios Lenkijos ir Liublino aukštumos. Centrinės lygumos susiformavo pleistoceno ledynmečiu veikiant ledynų erozijai.

Sausumos sienų ilgis - 3528 km. Lenkija ribojasi su Vokietija vakaruose, Čekija ir Slovakija pietuose, Ukraina ir Baltarusija rytuose, Lietuva ir Rusijos Kaliningrado sritimi šiaurės rytuose.

Miškai sudaro 28 % teritorijos.

Geografinės koordinatės: 52 00 N, 20 00 E

TopografijaKeisti

Šalis tęsiasi 876 km iš šiaurės į pietus ir 689 km iš rytų į vakarus. Vidutinis šalies aukštis virš jūros lygio yra 173 m ir tik 3% teritorijos palei pietinę sieną yra aukščiau nei 500 m. virš jūros lygio. Aukščiausia viršūnė (2499 m) – Rysy yra Aukštuosiuose Tatruose, 95 km į pietus nuo Krokuvos. Apie 60 kv. km teritorijos netoli nuo Gdansko įlankos yra žemiau jūros lygio.

Kranto linija: 491 km.

HidrologijaKeisti

Ilgiausios upės – Vysla (lenk. Wisła; 1047 km), pasienyje su Vokietija tekantis Oderis (lenk. Odra; 854 km), jo intakas Varta (808 km) ir Vyslos intakas Bugas (772 km). Ežerai daugiausia šiaurinėje šalies dalyje.

Didžiausi miestaiKeisti

  • Varšuva (Warszawa) – 1 706 624 gyventojų (2008 m.)
  • Krokuva (Kraków) – 756 583 gyventojų
  • Lodzė (Łódź) – 753 192 gyventojų
  • Vroclavas (Wrocław) – 635 900 gyventojų
  • Poznanė (Poznań) – 567 900 gyventojų
  • Gdanskas (Gdańsk) – 458 100 gyventojų
  • Ščecinas (Szczecin) – 411 200 gyventojų
  • Bydgoščius (Bydgoszcz) – 366 100 gyventojų
  • Liublinas (Lublin) – 355 000 gyventojų
  • Katovicė (Katowice) – 317 600 gyventojų
  • Balstogė (Białystok) – 294 800 gyventojų
  • Gdynia (Gdynia) – 252 800 gyventojų
  • Čenstakava (Częstochowa) – 246 900 gyventojų
  • Radomas (Radom) – 227 000 gyventojų
  • Sosnovecas (Sosnowiec) – 226 000 gyventojų
  • Kelcai (Kielce) – 208 200 gyventojų
  • Torūnė (Toruń) – 208 000 gyventojų
  • Glivicė (Gliwice) – 199 500 gyventojų
  • Zabžė (Zabrze) – 191 300 gyventojų
  • Bytomas (Bytom) – 187 900 gyventojų
  • Belsko-Biala (Bielsko-Biała) – 176 900 gyventojų
  • Olštynas (Olsztyn) – 174 500 gyventojų
  • Žešuvas (Rzeszów) – 163 100 gyventojų

NuorodosKeisti