ATR–Švedijos karas (1600–1611)

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Lenkijos-Švedijos karas (1600-1611)
Data 1600 m. - 1611 m. Vieta Estija Rezultatas Be rezultatų
Konflikto šalys
Lietuva	Švedijos karalystė
Vadovai ir kariniai vadai
Jonas Karolis Chodkevičius, Lietuvos etmonas	Karolis IX
Pajėgos
	12 000 žm. pradžiai, po to 9000 žm..

ATR–Švedijos karas (1600–1611) – Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos konfliktų serijos dėl Livonijos ordino žemių padalinimo, prasidėjusių XVI a., tęsinys. Kita konflikto priežastis buvo Zigmanto Vazos kova su dėde Karoliu Sudermanlandiečiu dėl Švedijos sosto.

Konflikto ištakos siekė karo prieš Zigmantą laikus Švedijoje, kai 1593 m. mirus tėvui Zigmantas Vaza karūnavosi Švedijos karaliumi ir tuo pačiu metu buvo Abiejų Tautų Respublikos karaliumi. Po 1597-1599 m. vykusio pilietinio karo Švedijoje Zigmantas Vaza prarado Švedijos sostą.

Karo eiga

Lenkų mūšis su švedais

Švedijos karaliumi karūnavosi Zigmanto Vazos dėdė Karolis Sudermanlandietis, kuris 1601 m. įsiveržė į Livoniją. Zigmantas Vaza atsiųsdavo tik pažadų dėl Livonijos gynimo, bet neatsiuntė nei kariuomenės, nei pinigų.

Nors ir neturėdamas pakankamai kariuomenės Jonas Karolis Chodkevičius 1605 m. nusprendė neprileisti Švedijos kariuomenės prie Rygos ir pastojo jai kelią ties Salaspiliu. Jonui Karoliui Chodkevičiui 1605 m. nugalėjus 2,5 karto didesnę Švedijos kariuomenę Salaspilio mūšyje buvo sudarytos paliaubos, kurios vėliau pratęstos iki 1608 m.

Faktiškai Abiejų Tautų Respublika šiuo laimėjimu nepasinaudojo, nes krašte tuo metu virė kova su karaliumi ir kilo Zebžydovskio rokošas. Pralaimėjęs Salaspilio mūšį, Karolis Sudermanlandietis naujo žygio neberengė. Tuo laikotarpiu su švedais daug kartų buvo sudaromos paliaubos. Vėliau, kai Zigmantas Vaza, neatsisakydamas sosto, ėmė agituoti savo naudai Švedijoje, 1617 m. karą atnaujino Gustavas II Adolfas, kilo 1617-1618 m. karas.