Leninogorskas
- Seniau Leninogorsku vadintas Kazachstano miestas Rideras.
Leninogorskas (rus. ir tot. Лениногорск) – miestas Rusijoje, pietryčių Tatarstane, ~40 km į pietryčius nuo Almetjevskos, prie Zajaus aukštupio; rajono centras. Plentai į Bugulmą, Almetjevską, Aznakajevą; geležinkelio stotis. Svarbus naftos ir gamtinių dujų gavybos pramonės centras. Taip pat vystoma automobilių dalių, naftos gavybos technikos gamybos, baldų, siuvimo, gelžbetonio, maisto pramonė.
Leninogorskas Лениногорск | |
---|---|
![]() | |
Laiko juosta: (UTC+3) | |
Valstybė | ![]() |
Respublika | ![]() |
Rajonas | Leninogorsko rajonas |
Įkūrimo data | 1795 m. |
Gyventojų | 61 974 |
Plotas | 24,6 km² |
Tankumas | 2 519 žm./km² |
Altitudė | 251 m |
![]() |
Leninogorskas |
Yra Kazanės nacionalinio tyrimų technikos universiteto filialas, dvi kolegijos, technikumas, krašto, naftininkų muziejai. Leninogorskas garsėja kaip nuolatinis konkurso „Patogiausias gyventi Rusijos miestas“ laimėtojas.
2019 m. 43,3 % miesto gyventojų buvo rusai, 42,8 % – totoriai, 5,3 % – čiuvašai, 5,8 % – mordviai.
Istorija redaguoti
1795 m. įkurta gyvenvietė Naujoji Pismianka (Новая Письмянка). 1883 m. ji buvo valsčiaus centras, stovėjo cerkvė. XX a. 4-ajame dešimtmetyje imta plėtoti pramonė. 1947 m. apylinkėse pradėta naftos gavyba, gyvenvietė ėmė sparčiai augti. 1955 m. suteiktas miesto statusas ir Leninogorsko vardas (miestas pavadintas Lenino garbei).[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 250