Lenartavičių koplyčia

koplyčia Lietuvoje
(Nukreipta iš puslapio Lenartavičių koplytėlė)

54°54′06″š. pl. 23°54′54″r. ilg. / 54.901781°š. pl. 23.915075°r. ilg. / 54.901781; 23.915075

Lenartavičių koplyčia
Savivaldybė Kauno miestas
Gyvenvietė Žaliakalnis
Adresas Vaistinės g. 14
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta 1925 m.
Stilius istorizmas

Lenartavičių koplyčia, dar vadinama koplytėlekoplyčia, stovinti Kaune, Žaliakalnyje, nedidelės Vaistinės gatvės gale. Koplyčios ir šalia stovinčios Švč. Mergelės Marijos skulptūros kompleksas, turintis architektūrinę-meninę, istorinę, urbanistinę, kraštovaizdinę vertes, 2011 m. duomenimis, buvo skelbtinas Kauno miesto savivaldybės saugomu kultūros paveldo objektu.[1] 2023 m. koplytėlė su skulptūra buvo įrašyti į Kultūros vertybių registrą.[2] Objektas restauruotas privačia iniciatyva.

Istorija redaguoti

1925 m. bajorai Brigita ir Liudvikas Lenartavičiai savo sklype pasistatė koplyčią ir švč. Mergelės Marijos statulą (apie tai byloja pritvirtinta lentelė ant koplyčios). Statytojas – senos bajorų giminės atstovas Lenartavičius, kuris šioje Žaliakalnio dalyje turėjo nemažai žemės.[3] Kai mokesčiai už žemę buvo padidinti, savininkai 1,5 hektaro plotą suskaidė į sklypus ir juos pardavinėjo kauniečiams. Patys taip pat apsigyveno Vaistinės skersgatvyje. Sovietmečiu L. Lenartavičius emigravo į JAV. Jo pastatyti sakralinės paskirties statiniai išliko. Iš Lenartavičius pažinojųsių prisiminimų:[3]

Kai jie savo sklype pastatė koplyčią, mama man užsiminė, jog šeima neteko savo vaiko. Jo garbei koplyčią su paminklu ir pastatė. Greičiausiai taip ir buvo.“

Tai unikalus Kauno ir galimai Lietuvos mastu mažosios sakralinės architektūros su skulptūra kompleksas, esantis viešojoje erdvėje – apie kompleksą susiformavęs tarpukario laikotarpio užstatymas mūriniais gyvenamais namais. Šiuose namuose gyveno daug žymių žmonių.

Edmundas Naujokaitis, Šv. Pijaus X brolijos (katalikų tradicionalistų) kunigas, 2002 m. kelis mėnesius Lenartavičių koplyčioje laikė šv. Mišias.

Tarpukariu statytos jau griūnančios koplyčios ir statulos restauravimą bei lėšų surinkimą 2004 m. inicijavo gatvės gyventojai. Daug iniciatyvos lėšų surinkime ir organizaciniame darbe parodė Vaistinės gatvės gyventojas inžinierius Leonardas Savickas-Pelėda (1937-2013). Lėšas aukojo beveik visi gatvės gyventojai (virš 30 šeimų). Palaikomas vietos gyventojų, L. Pelėda-Savickas pasiūlė Kultūros paveldo departamento Kauno skyriui šiuos objektus įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Paaiškėjo, kad tai padaryti neįmanoma, nes koplyčia ir statula neturi oficialaus šeimininko. Šiuos šventus objektus statę Lenartavičiai palikuonių neturėjo. Tada asmeniškai buvo konsultuotasi su architektais, restauratoriais, menotyrininkais, kaip reikėtų šiuos statinius restauruoti. Visus komplekso statybos remonto ir restauravimo darbus Vaistinės gatvės gyventojai atliko savo jėgomis, vadovaujant ir pačiam dirbant kaimynui inžinieriui restauratoriui Algimantui Mykolaičiui. Vykdant restauravimo darbus po koplyčios grindimis buvo rasti palaikai. Greičiausiai – Lenartavičių atžalos.[3]

Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius apdovanojo darbštų kaunietį padėkos raštu. Padėkos ceremonijoje dalyvavusio Kauno miesto savivaldybės atstovo teigimu, nėra galimybių skirti lėšas bešeimininkiam objektui, kol nesutvarkyta jo priklausomybė. Vėliau atsiliepė Australijoje gyvenantys tolimi Lenartavičių giminaičiai Irena ir Algis Dudaičiai. Sužinoję apie koplyčios restauravimą jie su dėkingumu finansiškai prisidėjo prie restauravimo darbų. Taip 2020 m. buvo izoliuoti nuo išorės drėgmės koplyčios pamatai, nuvestos lietaus nuotekos, atnaujintas ištrupėjęs tinkas, nudažytas fasadas, restauruotas kryžius ir kt.

Architektūra redaguoti

Pastatas priskiriamas vėlyvajam istorizmas, Art deco stiliui.[4] Jis dvylikakampio plano, kompaktiško tūrio, vieno aukšto, su daugiašlaičiu apskardintu stogu. Jo viršūnę vainikuoja medinis, iš išorės apskardintas lotyniškas kryžius. Sienos sumūrytos iš raudonų keraminių plytų, nutinkuotos. Priekiniame fasade įtaisytos durys su viršlangiu ir Dievo Apvaizdos akimi virš įėjimo. Šoninėse sienose yra po vieną medinį dvivėrį langą su viršlangiu, papuoštą angeliukais su sparnais ir septynkampėmis žvaigždėmis viršuje. Sienos vainikuojamos profiliuoto karnizo, kampiniai piliastrai su augaliniais motyvais dekoruotais kapiteliais.

Vidaus patalpą dengia kryžminė angelų pečiais paremta skliautinė perdanga su liunetėmis. Interjerą puošia dekoratyvus gipsinis karnizas, juosiantis vidaus patalpą, septynkampės žvaigždės virš angelų galvų ir skliauto centre. Patalpos priekyje įrengtas altorius su kryžiumi ir Nukryžiuotojo Jėzaus skulptūra.

Švč. Mergelės Marijos betoninė skulptūra pastatyta ant dviejų tarpsnių stačiakampio plano betono postamento. Turi Art deco stiliaus bruožų. Ji vaizduoja keturius stovinčius angelus, savo pečiais parėmusiais Žemės rutulį. Švč. Mergelė Marija stovi ant Žemės rutulio, dešinę koją padėjusi ant mėnulio pjautuvo, kaire koja pamynusi žaltį, prie kurio pavaizduotas obuolys.[5]

Šaltiniai redaguoti

  1. Dėl koplytėlės ir Šv. Mergelės Marijos skulptūros komplekso Vaistinės g. Žaliakalnyje Archyvuota kopija 2014-07-26 iš Wayback Machine projekto.
  2. „Brigitos ir Liudviko Lenartavičių koplytėlės ir Švč. Mergelės Marijos skulptūros statinių kompleksas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  3. 3,0 3,1 3,2 B. ir L. Lenartavičių namas modernizmasateiciai.lt Archyvuota kopija 2021-12-03 iš Wayback Machine projekto.
  4. „Koplytėlė“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  5. „Skulptūra“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

Nuorodos redaguoti