Lekėčiai
 | ||
|---|---|---|
| ||
  Lekėčiai |
||
| Koordinatės | 54°58′59″š. pl. 23°30′00″r. ilg. / 54.983°š. pl. 23.500°r. ilg.Koordinatės: 54°58′59″š. pl. 23°30′00″r. ilg. / 54.983°š. pl. 23.500°r. ilg. | |
| Apskritis |  Marijampolės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Šakių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Lekėčių seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 848 (2011 m.) | |
 Vikiteka |
LekėčiaiVikiteka | |
Lekėčiai – miestelis Šakių rajono savivaldybės teritorijos rytuose, šalia kelio 140 Kaunas–Zapyškis–Šakiai , 33 km į vakarus nuo Kauno, 8 km į pietvakarius nuo Vilkijos. Seniūnijos centras, Lekėčių seniūnaitija. Yra paštas (LT-71021).
GeografijaKeisti
Lekėčiai įsikūrę miškingoje vietovėje Vidurio Lietuvos lygumoje. Miestelį supa Kazlų Rūdos miškai. Iš šiaurės prieina Rūdšilio, iš pietų – Paryžinės ir Vincentavo miškai. Per kaimą teka Nemuno intakas Liekė. Netoli miestelio yra Lekėčių kaimas. Lekėčių miške yra gamtos paminklas – Didysis, arba Lekėčių šaltinis. 4 km į pietvakarius nuo Lekėčių yra Novaraisčio ornitologinis draustinis.
Aplinkinės gyvenvietėsKeisti | |||||||||||
 |
Mikytai – 6 km | | |||||||||
| Liepalotai – 17 km LUKŠIAI – 22 km ŠAKIAI – 30 km |
|
||||||||||
| Altoniškiai – 8 km Zapyškis – 13 km | |||||||||||
IstorijaKeisti
Teigiama, kad vietovardis kilęs iš asmenvardžio *Lekėtis (plg. pavardė Lekẽtas).[3]
1506 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro privilegijoje pirmą kartą paminėta Leikiadcy vietovė. Rašytiniuose šaltiniuose nuo 1579 m. minimas kaimas priklausęs Sapiegoms, nuo 1837 m. – Lekėčių palivarkas, XX a. pradžioje jo savininkai buvo Veryhos-Darevskiai. 1843 m. pastatyta medinė koplyčia. 1863 m. į pietus nuo Lekėčių įvyko Aleksandro Andruškevičiaus sukilėlių būrio kautynės su rusų kazokais; žuvo 15 sukilėlių.
XIX a. antroje pusėje įsteigta valdinė pradžios mokykla dėstomąja rusų kalba, iki 1945 m. įsteigta pradžios mokykla dėstomąja lietuvių kalba, 1945–1949 m. progimnazija, 1949–1955 m. septynmetė, nuo 1955 m. Lekėčių vidurinė mokykla
1906 m. pastatyta bažnyčia ir įkurta parapija. Jos pirmojo klebono J. Staugaičio rūpesčiu 1907 m. įsteigti „Žiburio“, 1908 m. – Blaivybės draugijų skyriai. 1916 m. vokiečiai medienai gabenti pro Lekėčius nutiesė siaurąjį geležinkelį Kazlų Rūda – Pavilkijys, jis išardytas po Antrojo pasaulinio karo.
1919–1950 m. Lekėčių valsčiaus centras. 1919 m. įsteigtas žemės ūkio kooperatyvas, administravęs ir elektros stotį, nuo 1920 m. ir lentpjūvę. TSRS valdžia 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. ištrėmė 39 Lekėčių gyventojus. Po Antrojo pasaulinio karo Rūdšilio girioje, prie pat Lekėčių, Žalgirio rinktinės J. Basanavičiaus kuopos Lietuvos partizanai buvo įsirengę bunkerius. 1951 m. gegužės 22 d. čia žuvo pasipriešinimo TSRS okupacinei valdžiai veikėjas Julijonas Būtėnas. 1950–1995 m. apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė. Miesteliu Lekėčiai tapo tik XX a. viduryje, pastatyta biblioteka, kultūros namai, medicinos punktas.[4]
1999 m. patvirtintas Lekėčių herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1919–1950 m. | Lekėčių valsčiaus centras |
| 1950-1995 m. | Lekėčių apylinkės centras |
| nuo 1995 m. | Lekėčių seniūnijos centras |
ArchitektūraKeisti
Miestelio planas spindulinis. Svarbiausi statiniai:
- Medinė liaudies architektūros formų Lekėčių Šv. Kazimiero bažnyčia, 1906 m. išplėsta iš koplyčios.
- 1928 m. pastatytas Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas (meistras E. Achenbachas, po Antrojo pasaulinio karo nuniokotas, 1989 m. atnaujintas).
- Miškininkystės muziejus.
GyventojaiKeisti
 | |||||||||
| 1827 m. | 1888 m.[5] | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur. | 1978 m.[7] | 1979 m.sur. | 1985 m.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 139 | 1 030 | 490 (bažnytkaimyje, kaime ir palivarke) |
767 | 724 | 730 | 705 | 1 048 | ||
| 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | - | - | - | - | - | ||
| 1 254 | 1 040 | 848 | - | - | - | - | - | ||
| |||||||||
Žymūs žmonėsKeisti
Lekėčiuose gimė:
- Bernardas Aleknavičius, fotografas, fotožurnalistas, kraštotyrininkas.
- Jonas Daniliauskas, tapytojas.
- Justinas Mikuckas, inžinierius, statybos istorikas.
- Jurgis Žitinevičius, knygnešys, politinis bei visuomenės veikėjas.
Lekėčiuose gyveno:
- Antanas Ignas Darevskis-Veryha, teisininkas, ekonomistas, finansų istorikas.
GalerijaKeisti
Prie seniūnijos
Gatvė centre
Paminklas prie bažnyčios
Didysis šaltinis
LiteratūraKeisti
- Lekėčių kraštas: atsiminimai (sud. Vidmantas Mašanauskas). – Lekėčiai (Šakių raj.): V. Mašanauskas, 2006. – 62 p.: iliustr. – ISBN 9955-665-56-4
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Lokajcie. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 364 psl. (lenk.)
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė
- ↑ Albinas Vaičiūnas. Lekėčiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 702 psl.
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901.
- ↑ Lekėčiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 312 psl.
- ↑ Lekėčiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 412 psl.
- ↑ Lekėčiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 502 psl.
NuorodosKeisti
- Lekėčiai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 326 psl.
- Bendruomenės tinklalapis
- Žemėlapiai
- Miestelio tarpukario telefonai
Barzdai | Gelgaudiškis | Griškabūdis | Kiduliai | Kriūkai | Kudirkos Naumiestis | Lekėčiai | Lukšiai | Plokščiai | Sintautai | Slavikai | Sudargas | Šakiai | Žemoji Panemunė | Žvirgždaičiai