Leibgvardijos 3-iasis Suomių šaulių batalionas

Leibgvardijos suomių šaulių batalionas (rus. Лейб-гвардии 3-й стрелковый Финский батальон) – Rusijos imperijos leibgvardijos batalionas, egzistavęs 18181905 m. Batalione tarnavo suomiai ir iš Suomijos kilę žmonės.

Bataliono istorija redaguoti

Batalionas suformuotas 1818 m. kovo 7 d., tuo metu jis vadinosi Helsingforso mokomasis batalionas. Batalioną suformavo iš geriausių 1-ojo, 2-ojo ir 3-ojo Suomijos pulkų karininkų ir kareivių.

1826 m. vasario 22 d. batalionas pervadintas, nuo tada jo pavadinimas – Suomių mokomasis šaulių batalionas.

1829 m. birželio 16 d. batalionas ima vadintis Leibgvardijos Suomių šaulių batalionas, jis gavo Jaunosios gvardijos teises.

1831 m. batalionas dalyvavo malšinant sukilimą Lenkijoje (pvz., mūšyje prie Ostrolenkos, Varšuvos paėmime).

1849 m. batalionas dalyvavo žygyje į Vengriją. 18541856 m. saugojo Baltijos jūros pakrantes, bet mūšiuose nedalyvavo.

1871 m. batalionas ėmė vadintis Leibgvardijos 3-iasis Suomių šaulių batalionas, jis tapo Rusijos armijos Gvardijos šaulių brigados (Гвардейская стрелковая бригада) dalimi.[1] Brigadai priklausė iki išformavimo.

18771878 m. batalionas dalyvavo Rusijos-Turkijos kare.
1878 m. balandžio 17 d. batalionas už pasižymėjimą Rusijos-Turkijos kare gavo Senosios gvardijos teises.

Po 1881 m. batalione taikos metu turėjo tarnauti 20 karininkų, 5 karo valdininkai, 529 rikiuotės ir 42 nerikiuotės kareiviai. Karo metu batalioną turėjo papildyti dar 2 jaunesnieji karininkai, 1 gydytojas, 540 rikiuotės ir 59 nerikiuotės kareiviai. Taip papildytas batalionas pagal dydį buvo artimas pulkui.

1894 m. spalio 20 d. bataliono šefu tapo imperatorius Nikolajus II.

1905 m. lapkričio 21 d. batalionas išformuotas.

Bataliono vadai redaguoti

  • 1828–1832 m. batalionui vadovavo Eduardas Ramzajus, pradžioje kapitonas, vėliau – pulkininkas.[2]
  • 1894–1895 m. – generolas K. de Pontas
  • Paskutinis vadas – pulkininkas Meksmontanas (Maexmontan)

Kita redaguoti

Bataliono šventė buvo rugsėjo 6 d. (Arkangelo Michailo stebuklo Kolosėje paminėjimo diena pravoslavybėje).

Apdovanojimai redaguoti

  • Georgijaus vėliava su užrašu „Už pasižymėjimą malšinant Lenkiją 1831 m.“, kuri buvo įteikta 1931 m. gruodžio 6 d. imperatoriaus įsakymu.
  • Imperatoriaus raštas (rus. Высочайшая грамота), 1832 m. lapkričio 20 d.

Atskyrio ženklai redaguoti

Krūtininio ženklo neturėjo.

Egzistavo sidabrinis žetonas, panašus į sidabrinį Georgijaus vėliavos antgalį. Ant erelio krūtinės esančiam skyde buvo pavaizduotas Suomijos simbolis liūtas.

Nuorodos redaguoti