Legall de Kermeur
| Legall de Kermeur | |
| Pilnas vardas | François Antoine de Legall de Kermeur |
|---|---|
| Šalis |  Prancūzija |
| Gimė | 1702 m. rugsėjo 4 d. Versalis, Prancūzija |
| Mirė | 1792 m. (~90 metų) Paryžius |
| Titulas | Stipriausias XVIII a. vidurio Prancūzijos žaidėjas |
Legalis de Kermeras (pranc. François Antoine de Legall de Kermeur; 1702 m. rugsėjo 4 d.Versalyje,[1] – 1792 m. Paryžiuje) – prancūzų šachmatininkas, stipriausias XVIII amžiaus vidurio Prancūzijos žaidėjas. Fransua Filidoro mokytojas. Užleidęs pirmavimą savo mokiniui, Ledalis de Kermeras iki gyvenimo pabaigos liko antruoju pagal pajėgumą Prancūzijos šachmatininku. [2]
Tėvai redaguoti
Legalis buvo kilęs iš Bretanės kilmingos šeimos. Jo tėvas buvo generolas Rene Fransua de Legalis (Rene Francois de Legall), motina – Marie de Saint-Clair Vitart.
Šachmatų karjera redaguoti
Prancūzų enciklopedininkas Denisas Didro savo veikale „Ramo sūnėnas“[3] apie Legalį rašo, kad jis buvęs pastovus kavinės „Režans“ lankytojas. Legalis de Kermeras laikomas pirmuoju šachmatų profesionalu, kuris ilgus dešimtmečius, iki pat senatvės, kavinėje „Režans“ žaisdavo už pinigus. Kadangi profesionalo žaidimo lygis buvo aukštesnis, Legalis de Kermeras, priklausomai nuo varžovų žaidimo lygio, suteikdavo jiems lengvatų: pėstininką, figūrą, ar bokštą.
Nuo 1741 m. Legalis treniravo stipriausią XVIII a. antros pusės šachmatininką Fransua Filidorą. Po trejų metų studijų jo mokinys jį nugalėjo. Paskutinis mačas tarp šių varžovų įvyko 1755 m., kuriame Fransua Filidoras įrodė pranašumą prieš savo mokytoją. Sekančius dešimtmečius jis buvo po F. Filidoro antras Prancūzijoje.
Šachmatų istorijoje jis prisimenamas ir kaip kombinacijos „Legalio matas“ kūrėjas. Be šios partijos, daugiau jo partijų neišliko.[4]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „DE LEGALL François Antoine (sire de Kermeur)“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2010-04-02. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpjūčio 11 d..
{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - ↑ Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 199. – ISBN 5-85270-005-3
- ↑ „Ramo sūnėnas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2014 m. lapkričio 8 d..
- ↑ „Legall de Kermeur“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpjūčio 11 d..[neveikianti nuoroda]