Ledo rogučių lenktynės

Taip pat skaitykite – Rogučių sportas

Ledo rogučių lenktynės (angl. ice sledge speed racing) – neįgaliems sportininkams su apatinių galūnių disfunkcija pritaikyta greitojo čiuožimo parolimpinė versija. Lenktynėms naudojama įprasta čiuožykla su 400 m ilgio taku. Pačiūžas atstoja specialios lengvasvorės rogutės (be vairavimo funkcijos). Varžomasi 100, 500, 700, 1 000 ir 1 500 m distancijose, atskirai tarp moterų ir vyrų. Kaip ir įprastame čiuožime, ledo rogutininkai sėdomis išvysto nemenką greitį, judėjimui į priekį naudodamiesi atsispyrimui pritaikytomis lazdomis.

Parolimpinė piktograma
Rogučių „priksleeën“ lenktynės ant užšalusio kanalo Šiaurės Olandijoje, 1966 m.
Lenktynės ant ledo olandiškomis tradicinėmis rogutėmis

Ledo rogutės populiarios Skandinavijos šalyse, kur daugiausiai iškovota parolimpinių apdovanojimų. Olandijoje kartu su neįgaliaisiais priimta lentyniauti ir sveikiems sportininkams.[1] Panašus inventorius naudojamas rogučių ledo ritulio varžybose. Kanadoje organizuojami kasmetiniai ledo rogučių maratonai Halifakso „Emera Oval“ čiuožykloje,[2] kur dalyviais paprastai tampa neįgaliųjų ledo ritulio komandų nariai.

IstorijaKeisti

Ledo rogučių lenktynės su pertraukomis buvo parolimpinė sporto šaka 19801988 m. ir 1994-1998 m.

Šalys parolimpinėse žaidynėseKeisti

Viedta Šalis       Viso
1   Norvegija 12 14 6 32
2   Suomija 2 0 3 5
3   Švedija 0 0 3 3
Viso 14 14 12 40

Nors dalyvavo 7 šalys (Norvegija, Austrija, Kanada, Estija, Islandija, Japonija ir Olandija), Norvegija iškovojo beveik visus medalius: visus 8 aukso, visus 8 sidabro ir 7 bronzos, ir tik 1 bronzos medalis atiteko Austrijai. Varžybos vyko 16 rungčių, iš kurių po 8 teko moterims ir vyrams.

Vieta Šalis       Viso
1   Japonija 9 12 11 32
2   Norvegija 7 4 5 16
Viso 16 16 16 48

ŠaltiniaiKeisti