Lepšė
| Leccinum scabrum | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Lepšė (Leccinum scabrum) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
 Index Fungorum
|
Lepšė (arba lepšis, paberžis, težiukas; lot. Leccinum scabrum) – baravykinių (Boletaceae) šeimos, raudonviršių (Leccinum) genties grybų rūšis.
- Augimo vieta
Miškuose, parkuose ar net soduose tik po beržais.
- Augimo laikas
Vasara, ruduo.
- Pagrindiniai požymiai
Trama spalvos nekeičia, kotas apšepęs.
Vaisiakūniai dideli. Kepurėlė 5–15 cm skersmens, nuo gelsvai pilkos iki pilkai rudai juodos spalvos. Vamzdeliai balsvi, pilki, pilkai rusvi, 1–3 cm ilgio. Poros balsvos, pilkos, paspaudus ilgainiui paruduoja. Kotas 5–15×1–3,5 cm, pamato link tolygiai storėjantis, kietas, apšepęs pilkais, rudai juodais plaušeliais. Trama balta, pilka, įpjauta spalvos nekeičia. Sporos 11–19 (20)×4,5–6,5 μm.
Būdingi požymiai: kepurėlės ir koto spalva įvairauja nuo pilkos iki juosvos.
Auga miškuose, parkuose, raistuose, pelkėse, kur paplitęs beržas.
Labai dažnas. Mėgstamas valgomas grybas.
Maistinė vertė redaguoti
Lepšė vertingas grybas, turintis daug B grupės vitaminų, daugiau nei baravykas. Vienintelė neigiama savybė – smarkiai kirmija. Maistui tinka tik jauni ir sveiki grybai. Iš valgomų grybų lepšė daugiausia sukaupia magnio.
Literatūra redaguoti
Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, LUTUTĖ, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 63 psl.
Nuorodos redaguoti
