Lebrikų šeimos koplyčia

55°27′18″š. pl. 22°15′36″r. ilg. / 55.454964°š. pl. 22.259886°r. ilg. / 55.454964; 22.259886

Lebrikų šeimos koplyčia

Savivaldybė	Šilalės rajonas
Gyvenvietė	Vaičiai
Statybinė medžiaga	mūras
Pastatyta (įrengta)	2002 m.

Lebrikų šeimos koplyčia – memorialinė koplyčia, stovinti Šilalės rajono savivaldybėje, Vaičių kaime, 6 km į pietryčius nuo Šilalės. Pasiekiama iš pagrindinės kaimo gatvės (kelio 4513 Mažonai–Šakvietis–Šilalė ) pasukus 350 m į pietvakarius lauko keliuku. Mūrinę koplyčią supa aukšta gyvatvorė su medžiais, ji stovi dirbamų laukų apsuptyje. Šalia pastatyti koplytstulpis, informacinė lenta, pavėsinė bendruomenės susibūrimams. Koplyčia skirta vietos ūkininkų Lebrikų šeimos, išžudytos 1947 m., atminimui. Prie sienos pakabinta atminimo lenta su aukų vardais. Koplyčia pastatyta 2002 m. šeimos nario Jurgio Lebriko (1946–2016) rūpesčiu ir lėšomis.^[1]

Istorija redaguoti

Lebrikų šeima pokario metais nukentėjo nuo „miško brolių“.^[1] 1947 m. gruodžio mėn. Vaičių kaime buvo apiplėšti ir nužudyti ūkininkai naujakuriai Stanislovas Lebrikas (70 m.) ir Rozalija Lebrikienė (67 m.), jų sūnūs: ūkininkas Jonas Lebrikas (30 m.), eigulys Kazimieras Lebrikas (40 m.), septintą mėnesį nėščia marti Aleksandra Lebrikienė (25 m.). Iš sodybos visas užgyventas turtas buvo išgabentas keturiais vežimais, išvesti visi gyvuliai ir arkliai. Našlaičiu likęs Jono ir Aleksandros jaunėlis, vienerių metų Jurgis tik subrendęs sužinojo apie savo abiejų tėvų, senelių ir dėdės žudynes. Jurgis visą gyvenimą krimtosi, ilgėjosi tėvų, todėl kaime, kur visa tai įvyko, savo pastangomis ir lėšomis 2002 m. pastatė koplyčią ne tik savo šeimai, bet ir visoms nekaltoms aukoms atminti.^[1]

Janina Lebrikienė teigė, kad:

Dabar jau nustatyta, kad mano šeimą Kęstučio apygardos Aušros rinktinės būrio vado Fridricho Gaupčio-Vytauto^[2] įsakymu nužudė grupė partizanų, yra žinomi jų vardai, pavardės bei slapyvardžiai. Atkūrus Nepriklausomybę, kai kuriems iš jų dėl informacijos nebuvimo po mirties buvo suteiktas teisinis kario savanorio statusas. Ši klaida turėtų būti ištaisyta – partizanais jie buvo iki nusikaltimo, po jo tapo šio garbingo vardo nevertais nusikaltėliais.^[1]

Partizanų ryšininkas Titas Žymančius dar 1994 metais sakė, jog „partizanas Žiogas iš to būrio^[3] man dar 1947 m. sakė, jog įtaria, kad Gaubtys užverbuotas.“^[4] Panašiai 1948 m. lapkričio 10 d. išžudyta Aleksandro Jankausko šeima, t. y. 3 suaugusieji ir 4 vaikai, gyvenę Betygalos valsčiaus Diržionių kaime, kurie kai kuriuose leidiniuose neužtikrintai priskirti kaip partizanų aukų.^[5] Buvęs partizanas Leonas Laurinskas pateikė šitokį paaiškinimą jų nužudymui: „smogikas F. Gaubtys-Vytautas pasakęs, kad iš apygardos gautas įsakymas sunaikinti Jankauskų ir Šegždų šeimas.“^[5] Šilalės artoje pažymėta, kad „Įvairūs įvykiai ir faktai tvirtina, kad F. Gaubtys-Vytautas, paskutinis Aušrelės būrio vadas, keletą metų aktyviai talkino KGB, naikinant partizanus iki visiškos likvidacijos.“^[6] Taip pat neatmestina galimybė, kad partizanų karo lauko teismas retkarčiais gaudavo šmeižikiškų laiškų apie kaimiečius iš infiltravusių žmonių į partizaninį judėjimą ir to pasekoje teismas priimdavo sprendimus vadovaujantis melagingais pranešimais.^[7] Vlado Terlecko žodžiais „Žinoma, šeimų, o ypač daugiavaikių, žudymas – tiesiog lobis partizanams diskredituoti“ ir todėl okupacinė valdžia visados versdavusi kaltę ant partizanų.^[5]

2020 m. spalio 17 d. prie J. Lebriko statytos koplyčios buvo atidengtas informacinis stendas, nusakantis pokario laikotarpio tragizmą, atminimo vietą pašventino Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios klebonas kun. Saulius Katkus, Šilalės bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios visoms nekaltai žuvusioms pokario aukoms atminti.^[8] Informaciniame stende įdėtos artimųjų išsaugotos šeimos narių, jų turėtos sodybos bei laidotuvių nuotraukos.

Tragedijos kaltininkų paieškos redaguoti

Šeimos žudynių galimų kaltininkų paieškos aplinkybės plačiai nuskambėjo 2017 m. po Seimo narių Dainiaus Kepenio ir Arvydo Anušausko viešos diskusijos. D. Kepenis Seime pateikė siūlymą pastatyti bendrą Tautos susitaikymo ir atgailos paminklą partizanams ir stribams. Jis savo siūlymą iliustravo tragiška istorija pažįstamos Lebrikų šeimos, kurią esą išžudė partizanai. Šiuos pasisakymus nagrinėjo ir išvadas teikė Seimo Etikos ir procedūrų komisija.^[9] A. Anušausko tvirtinimu, D. Kepenio paminėtos šeimos nužudytieji buvo ne nekalti žmonės, o stribai.^[10]

Kodėl buvo išžudyta Lebrikų šeima, tikslaus atsakymo nėra. Pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro tyrimo išvadas, motyvu galėjo tapti būtent tai, jog Lebrikai buvo naujakuriai. Po centro 2018 m. pakartotinai atlikto tyrimo viešai pripažinta, kad jo darbuotojai klydo, o ir kitus klaidino, Lebrikų šeimos vyrus priskirdami stribams, todėl buvo priversti atsiprašyti aukų artimųjų.^[11]