Lebedžių apylinkė (Kaunas)
(Nukreipta iš puslapio Lebedžių apylinkė (Vilkija))
55°08′š. pl. 23°37′r. ilg. / 55.14°š. pl. 23.61°r. ilg.
.svg){kind=small} Lebedžių apylinkė
| ||
| Centras | Lebedžiai (1950–1954) Ramonai (1954–1963) | |
  |
||
| TSRS topografija | ||
| Valsčiaus apylinkė | ||
| Valsčius | Čekiškės valsčius | |
| Apskritis | Vilkijos apskritis | |
| Rajono apylinkė | ||
| Rajonas | Vilkijos rajonas (1950–1962) Kauno rajonas (1962–1963) | |
| Sritis | Kauno sritis | |
| Dabartinė seniūnija | ||
| Čekiškės seniūnija, Vilkijos apylinkių seniūnija | ||
Lebedžių apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas vidurio Lietuvoje.
Istorija
redaguotiApylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Čekiškės valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Vilkijos rajonui.[2] 1954 m. prijungta Pagirių apylinkė. 1963 m. sausio 12 d. Lebedžių apylinkė prijungta prie Čekiškės apylinkės ir Vilkijos apylinkės.[3]
| Apylinkės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
| 1954-05-25 (Išsamiau) |
„Aušros“ ir „Pagirių“ kolūkiai [4] | |||
| 1959-02-01 (Išsamiau) |
65 | „Aušros“ kolūkis, „Pagirių“ kolūkis [5] | 20 kaimų, 2 vienkiemiai | |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 188
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 6
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 14–15
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 67–68
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 567