Lešnas
Lèšnas [1] (lenk. Leszno, vok. Lissa, 1800-1918 Polnisch Lissa) – miestas-apskritis Lenkijos vakarinėje dalyje, Didžiosios Lenkijos vaivadijoje, į pietus nuo Poznanės. 63 600 gyventojų (2007 m.). Per Lešną eina geležinkelis ir plentas Poznanė–Vroclavas, geležinkelis Glogovas–Krotošynas.
Lešnas lenk. Leszno | |
---|---|
Aikštė Lešne | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Lenkija |
Vaivadija | Didžiosios Lenkijos vaivadija |
Apskritis | Lešno apskritis |
Valsčius | Lešno valsčius |
Įkūrimo data | 1547 |
Gyventojų | 63 600 |
Plotas | 31,9 km² |
Tankumas | 1 994 žm./km² |
Pašto kodas | 64-100 do 64-106, 64-110 |
Tinklalapis | leszno.pl |
Vikiteka | Lešnas |
Istorija
redaguotiPirmą kartą Lešnas minimas 1393 m. Miesto teisės nuo 1547 m. Iki 1738 m. priklausė didikams Leščinskiams. XVI a. susidarė gausi žydų bendruomenė, iki XIX a. vidurio Lenkijoje viena svarbiausių. Nuo XVI a. vidurio Lešnas buvo čekų brolių pagrindinis centras; veikė gimnazija, kurioje dėstė Janas Amosas Komenskis, biblioteka, dvi spaustuvės. 1633 m. susikūrė evangelikų liuteronų bendruomenė. XVI a. – XVII a. pirmoje pusėje vienas didesnių Didžiosios Lenkijos prekybos ir amatų centrų.
Per karą su Švedija Lešno gyventojai 1655 m. atvėrė vartus švedams, už tai miestą sudegino Lenkijos kariuomenė. 1707 m. per Šiaurės karą Lešnas sudegintas Saksonijos kariuomenės. 1793–1918 m. priklausė Prūsijai (nuo 1871 m. Vokietija). Nuo XIX a. plėtota apdirbamoji pramonė. Per Antrąjį pasaulinį karą Lešnas 1939–1945 m. prijungtas prie Vokietijos; veikė kalėjimas, 1941 m. –1943 m. – priverstinio darbo stovykla. 1975–1998 m. Lešnas buvo vaivadijos, 1886–1975 m. ir nuo 1999 m. – apskrities centras.
Architektūra
redaguoti- Šv. Jono bažnyčia, pastatyta 1654 m., bokštas 1668 m., 1716 m. perstatyta baroko stiliumi, su vėlyvojo baroko Gruščynskių koplyčia (1711 m., architektas P. Feraris) ir mokykla (17 m. – XVIII a.).
- Barokinė Šv. Kryžiaus bažnyčia, pradėta 1685 m., nuo 1707 m. statyta pagal architektas P. Ferario projektą, bokštas pastatytas 1782 m.)
- Barokinė Šv. Mikalojaus bažnyčia, pastatyta 1696 m., architektai Janas ir Ježis Catenaciai, baigta 1709 m., architektas P. Feraris.
- Neobarokinė presbiterija, pastatyta 1908 m.)
- Gyvenamieji namai, XVII a. – XIX a.
- Barokiniai Sulkovskių rūmai, 1760 m.
- Klasicistinė rotušė, 1789 m., vėliau perstatyta.
Ekonomika
redaguotiIšplėtota mašinų, metalo gaminių (spynų, statybinių apkaustų, baldų furnitūros, svarstyklių ir kt.) gamyba, elektrotechnikos, maisto, siuvimo, statybinių medžiagų, chemijos (plastiko gaminių), baldų pramonė; fermentų fabrikas.
Kultūra, švietimas
redaguotiYra specialioji (profesinė) aukštoji mokykla, užsienio kalbų mokytojų kolegija, rinkodaros ir administravimo aukštoji mokykla. Krašto muziejus su judaikos skyriumi. Lešnas – aviacijos ir motociklų sporto centras; yra sportinis aerodromas, daug kitų sporto objektų; vyksta tarptautiniai sporto renginiai. Zoologijos sodas. Dailieji amatai.[2]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ Lešnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 39 psl.