Lazdininkų seniūnija

Lazdininkų seniūnija
Valsčius	{{{sav}}}
Centras	Lazdininkai
Gyventojai (1923)	917
Gyvenvietės	6

Lazdininkų seniūnija – istorinis teritorinis-administracinis vienetas, buvęs šiaurės vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, į vakarus-šiaurės vakarus nuo Darbėnų, abipus kelio Darbėnai-Palanga-Šventoji ir Darbos upelio.

Istorija

Įkurta 1861 m. kaip smulkiausias valstiečių luominės savivaldos administracinis-teritorinis vienetas. Priklausė Kauno gubernijos Telšių apskrities Darbėnų valsčiui, kuris 1915 m. tapo naujai įkurtos Kretingos apskrities dalimi. 1915–1918 m. buvo vadinama Lazdininkų vyrija, o 1940 ir 1944 m. komunistinės Lietuvos valdžios pertvarkyta į Lazdininkų apylinkę.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1915 m.	Darbėnų valsčius, Telšių apskritis
1915–1944 m.	Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis

Seniūnijai vadovavo, viešuosius bendruomenės reikalus tvarkė ir gyventojus atstovavo seniūnijos kaimų atstovų sueigoje (tarpukariu – krivūlėje) renkamas seniūnas (1915–1918 m. – šaltyšius), o jį pavadavo seniūno padėjėjas.

1899 m. Lazdininkų seniūnas buvo iškėlęs bylą, reikalaudamas grąžinti lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis.

Seniūnai: 1932 m. – Kazys Čiapronas, seniūno padėjėjas – Jonas Ruokis.

Administracinis centras: Lazdininkai.

Seniūnijai priklausę kaimai

• 1870 m. – Daubėnai, Daubėnų vnk., Lazdininkai, Sausdravai, Sereikiai.
• 1919–1940 m. – Daubėnai, Kadagynai, Kalnalaukis, Lazdininkai, Mažučiai, Sausdravai

Šaltiniai

• Išrašas iš Kauno gubernijos Telšių apskrities taikos teisėjo apylinkių ir valsčių 1870 m. sąrašo. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas, f. 16, b. 5, psl. 79.
• Lietuvos gyventojų apgyvendintos vietos. Kaunas, 1925, psl. 111-112.