Lavysas
Lavysas – ežeras pietų Lietuvoje, Varėnos rajone, apie 4,5 km į pietus nuo Perlojos, 10 km į pietvakarius nuo Varėnos, Dainavos girios (Lavyso miško) apsuptyje. Ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 1,5 km, plotis iki 1,26 km. Altitudė 110,2 m. Didžiausias gylis siekia 10,2 m. Ežeras ledyninės kilmės, termokarstinis, ovalo formos. Krantai smėlingi, pakrantėse auga spygliuočių miškai. Pietinis krantas pelkėtas. Į ežerą suteka du upeliai, vakaruose išteka Merkio intakas Lavysa[1]. Vandens apykaita per metus 136 %. 2015 m. atliktame žuvų išteklių tyrime nustatyta, kad ežere vertingų žuvų išteklių būklė gera.
Lavysas | |
---|---|
Ežero pakrantė
| |
Vieta | Varėnos raj., Lietuva |
Plotas | 1,56 km² |
Kranto linijos ilgis | 4,55 km |
Vidutinis gylis | 5,3 m |
Didžiausias gylis | 10,2 m |
Įteka | Genutė, bevardis upelis |
Išteka | Lavysa |
Koordinatės | 54°10′09″ š. pl. 24°25′04″ r. ilg. / 54.16917°š. pl. 24.41778°r. ilg. |
Vakarinėje pakrantėje įsikūręs Lavyso kaimas. Šalia ežero yra daug stovyklaviečių, poilsio namai „Keružė“ ir naujai įsikūrusi sodyba „Nakcižibis“.
Etimologija
redaguotiPasak A. Vanago, ežerėvardis Lavỹsas kildinamas iš šaknies *lau-, kuri galimai gimininga slovėn. lava „žemas, pelkėtas paupys“, lot. lavare „prausti(s), maudyti(s)“, isl. laug „prausimosi vanduo“, air. lō-chasair „lietus“, het. la-ḫu-uz-zi „liejasi“, gal. lautro „pirtis“ ir kt. (< ide. *lou-, *lou̯ə- „plauti, prausti“).[2] Tačiau V. Mažiulis sieja su lavùs 'vikrus, mitrus, eiklus, landus'; arba su lav-ónas 'negyvo žmogaus kūnas' < baltų prokalbės *lĕu- (: *lau-) 'suglebti, atsileisti; liautis, baigtis'.[3] Kitur siejama su šaknimi lov-, reiškiančią tįsojimą, gulėjimą (plg. lovỹs „gelda; indas gyvuliams šerti; loma; luotas; latakas“, lóva „baldas miegojimui; guolis; lovys“, luõtas „valtis“) arba nuo žodžių liáuti (lióvė), liõvyti „nustoti“.[4]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Marija Vasiliauskienė. Lavysas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 494
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 182, 184
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ Šarūnas Šimkus. Varėnos krašto vietovardžių etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2023. // psl. 34.