Lavrentijus Berija
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Lavrentijus Pavlovičius Berija | |
---|---|
Lavrentijus Berija | |
Gimė | 1899 m. kovo 29 d. Mercheuli, Kutaisio gubernija, Rusijos imperija |
Mirė | 1953 m. gruodžio 23 d. (54 metai) Maskva, Rusija |
Vaikai | Sergo |
Veikla | TSRS NKVD veikėjas, vidaus reikalų liaudies komisaras (1938-1945), vienas pagrindinių trečio-penkto dešimtmečio masinių represijų organizatorių, centrinio partijos komiteto nurodymu organizavo trėmimus, tarp jų ir 1941 bei 1945 metų trėmimus iš Lietuvos. |
Žymūs apdovanojimai | |
Vikiteka | Lavrentijus Berija |
Parašas | |
Lavrentijus Pavlovičius Berija (rus. Лаврентий Павлович Берия,gruz. ლავრენტი ბერია; 1899 m. kovo 29 d. – 1953 m. gruodžio 23 d.) – TSRS NKVD veikėjas, vidaus reikalų liaudies komisaras (1939–1945), vienas pagrindinių trečio-penkto dešimtmečio masinių represijų organizatorių, centrinio partijos komiteto nurodymu organizavo trėmimus, tarp jų ir 1941 bei 1945 metų trėmimus iš Lietuvos.
Stalino valdymo metais Berija buvo vienas įtakingiausių slaptosios policijos pareigūnų. Jis buvo atsakingas už Katynės žudynes, kurių metu nužudyta 22 000 lenkų pareigūnų bei politinių veikėjų, vadovavo TSRS branduolinės programos darbams. 1953 m. Berijos teismo metu buvo paviešinta informacija, kad jis kartu buvo ir serijinis prievartautojas bei žudikas.[1]
Biografija
redaguotiLavrentijus Berija gimė gruzinų valstiečių šeimoje. Mokėsi Suchumyje. Baku dirbo Nobelių naftos kompanijoje. 1917 kovą įstojo į bolševikų partiją. 1920 - 1922 m. studijavo Baku politechnikos institute. L. Berija buvo vienas iš Levo Trockio žudymo ir Katynės žudynių organizatorių.
Nors šio politiko veikla dažniausiai vertinama neigiamai, kai kurie šaltiniai siūlo atkreipti dėmesį į tai, jog 1939 m. Berijai pakeitus Nikolajų Ježovą, represijų tempai šiek tiek sulėtėjo ir buvo peržiūrėta dalis ankstesnių bylų. Gal ir galima teigti, jog jis buvo kažkiek nuosaikesnis už savo pirmtaką, jei tik tai nebuvo tiesiog politiniai manevrai prestižui įtvirtinti.
Po Stalino mirties (1953) buvo TSRS vidaus reikalų ministras ir ministrų tarybos pirmininko pavaduotojas, siūlė liberalizuoti politiką, leisti daugiau nacionalistinių apraiškų, tačiau 1953 m. birželio 26 d. suimtas, iš jo atimti visi valstybiniai apdovanojimai ir laipsniai, apkaltintas perversmu ir Tėvynės išdavimu, o gruodžio 23 d. sušaudytas.
Mirties bausme Berija buvo nuteistas už „šnipinėjimą Didžiajai Britanijai, pastangas likviduoti tarybinę santvarką, kapitalizmo restauraciją ir buržuazijos viešpatavimo atstatymą“. 2002 m. Rusijos Federacijos Aukščiausiojo Teismo karo kolegija nusprendė, kad dėl politinių represijų organizavimo jis negali būti reabilituotas.
Berijos žmona ir sūnus po jo sušaudymo buvo ištremti į tokias pat darbo stovyklas, tačiau liko gyvi ir vėliau buvo paleisti.
Citatos
redaguoti„Aš esu nekaltas“ – paskutiniai žodžiai prieš mirties bausmės įvykdymą 1953 m. gruodžio 23 d.
Išnašos
redaguoti- ↑ Rayfield, Donald (2005). Stalin and His Hangmen: The Tyrant and Those Who Killed for Him. New York City: Random House. pp. 466–467. ISBN 978-0-375-75771-6.