Laukesa
latv. Laucesa
Laukesa
Laukesa
55°48′35″š. pl. 26°31′27″r. ilg. / 55.80977°š. pl. 26.52409°r. ilg. / 55.80977; 26.52409 (Laukesa (Latvija))
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Latvijos vėliava Latvija
Istorinis regionas Sėlija
Savivaldybė Aukštutinės Dauguvos savivaldybė
Valsčius Laukesos valsčius
Gyventojų (2021) 193

Laukesa (latv. Laucesa) – kaimas Latvijos pietuose, Aukšžemėje, Aukštutinės Dauguvos savivaldybės teritorijoje, 6 km į pietus nuo Daugpilio, prie Laukesos upės, Laukesos valsčiuje. 193 gyventojai (2021 m.).[1]

Istorija redaguoti

XVI a.XVIII a. Laukesa priklausė Abiejų Tautų Respublikai, buvo Laukesos valsčiaus centras. Laukesoje katalikų bažnyčia buvo jau XVII a. 1901 m. greta lenkiškų pradėti sakyti pamokslai ir lietuvių kalba. 1904 m. parapiją aplankęs Žemaičių vyskupas Mečislovas Paliulionis leido bažnyčioje kas trečią sekmadienį giedoti lietuviškai.

1919 m. rugsėjo mėn. Lietuvos kariuomenė užėmė Laukesą. 1921 m. Lietuvos–Latvijos sutartimi vietovė mainais į Palangos valsčių ir kitas Baltijos pajūrio žemes perleista Latvijai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18641925 m. Kalkūnų valsčius
19251945 m. Laukesos valsčius, Alūkstos apskritis
19451990 m. Laukesos apylinkė, Daugpilio rajonas
19902009 m. Kalkūnų valsčius
20092021 m. Laukesos valsčius, Daugpilio savivaldybė
nuo 2021 m. Laukesos valsčius, Aukštutinės Dauguvos savivaldybė

Lietuviai redaguoti

1935 m. Laukesoje veikė Latvijos lietuvių draugijos skyrius, buvo lietuvių pradžios mokykla (25 mokiniai). 1938 m. bažnyčioje lietuviškai ir latviškai šv. Mišios aukotos kartą per mėnesį, lenkiškai – du kartus.

1904 m. Laukesos valsčiuje buvo 80%, 1914 – 25%, 1930 m. – 14,1%, 1935 m. – 6,8%, 1989 m. – 3%, 1994 m. – 2,9% lietuvių (126 asmenys). [2]

Šaltiniai redaguoti

  1. Laucesa. Informācija par objektu, Vietvārdu datubāze, Latvijas ģeotelpiskās informācijas aģentūra. Nuoroda tikrinta 2021-07-03.
  2. Kazimieras Garšva. Laukesa 2. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 611 psl.