Laukasargis, laukasargiai, laukosargiai, lauksargiai, laukosargas – Martyno Mažvydo 1547 m. katekizme paminėtos mitologinės būtybės (daugiskaitos galininkas laukasargus): Kaukus Szemepatis ir laukasargus pameskiet || Wisas welnuwas deiwes apleisket.

Originalioje Mažvydo arba Fridricho Stafilo (Friedrich Staphylus) lotyniškai rašytoje katekizmo pratarmėje yra forma lot. Laucosargus: „Sunt qui Percuno uota faciant, quibusdam ob rem frumentariam Laucosargus, et propter pecuariam Semepates colitur“. [1]

Kituose šaltiniuose laukasargiai neminimi.

Manoma, galėjo būti garbinti kaip dirbamą lauką (ar tam tikrą vietą) globojančios dvasios. Kai kurie tyrinėtojai šį M. Mažvydo užrašytą pavadinimą laikė dievo Lauksargio vardu, teigė jį buvus garbintą kaip dirbamų laukų globėją.[2]

Tauragės rajono savivaldybėje yra kaimas Lauksargiai.

Šaltiniai redaguoti

  1. Skardžius Pranas, Rinktiniai raštai 3, 214 psl.
  2. Ignas Narbutas. Laukasargiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 611 psl.