Lauciūnai
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Lauciūnai
Lauciūnai
56°02′24″š. pl. 25°37′08″r. ilg. / 56.040°š. pl. 25.619°r. ilg. / 56.040; 25.619 (Lauciūnai)Koordinatės: 56°02′24″š. pl. 25°37′08″r. ilg. / 56.040°š. pl. 25.619°r. ilg. / 56.040; 25.619 (Lauciūnai)
Apskritis Panevėžio apskrities vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė Rokiškio rajono savivaldybės vėliava Rokiškio rajono savivaldybė
Seniūnija Rokiškio kaimiškoji seniūnija
Gyventojų (2021) 6
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Lauciū́nai
Kilmininkas: Lauciū́nų
Naudininkas: Lauciū́nams
Galininkas: Lauciū́nus
Įnagininkas: Lauciū́nais
Vietininkas: Lauciū́nuose

Lauciūnai – kaimas Rokiškio rajono savivaldybėje, prie kelio MiliūnaiPakapė, 9 km nuo Rokiškio.

Istorija redaguoti

Istoriniuose šaltiniuose Lauciūnai minimi 1609 m.

Per II pasaulinį karą Lauciūnų gyventojus nacių administracija įtarinėjo remiant Rokiškio apskrityje veikiančius tarybinių partizanus. Vykdydamas didelę baudžiamąją akciją prieš juos, nacių baudžiamasis dalinys 1943 m. spalio 13 d. kaimą sudegino; tos akcijos metu sudeginti ir Miliūnų bei Šlapekių kaimai. Baudėjai, Lauciūnų gyventojus išvarę iš namų, sodybas apiplėšė ir padegė; sudegintos 7 (kitais duomenimis, 8), liko nesudegintos 2 sodybos. Gyventojus baudėjai išvežė į Rokiškį, bet vėliau paleido, kai Vyžuonų urėdas baudėjus įtikino, kad Lauciūnų gyventojai ryšių su tarybinių partizanais nepalaikė ir jų nerėmė. Sudegintų Miliūnų, Lauciūnų ir Šlapekių kaimų atminimui 1960 m. atidengtas paminklinis akmuo, 1978 m. pastatytas memorialinis ansamblis.[2]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19501995 m. Rokiškio apylinkė, Rokiškio rajonas
nuo 1995 m. Rokiškio seniūnija, Rokiškio rajono savivaldybė

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1866 m. ir 2021 m.
1866 m. 1902 m.[3] 1923 m.sur.[4] 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[6] 1979 m.sur.[7]
39 48 31 26 17 17
1985 m.[8] 1989 m.sur.[9] 2001 m.sur.[10] 2011 m.sur.[11] 2021 m.sur.[12] -
15 12 10 13 6 -


Šaltiniai redaguoti

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Rimantas ZizasLauciūnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 606 psl.
  3. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. LauciūnaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 299 psl.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. Lauciūnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 488
  9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  10. Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.