Latvijos teisinė sistema
Latvijos Respublikos teisė - Latvijos teisinės sistemos dalis, norminė LR teisinės sistemos posistemė. Latvijos teisė yra priskiriama romėnų-germanų teisės šeimai (kontinentinei teisei).
Teisės mokymo įstaigos - Latvijos universiteto Teisės fakultetas, Rygos aukštoji teisės mokykla (joje dėstoma anglų kalba, yra podiplominių LL.M. studijų programos) ir kt.
Istorija redaguoti
Latvijos teisės ištakos - paprotinė rytų baltų genčių teisė. Apie rašytinius šaltinius nėra žinoma, jų nėra išlikę. Teisę įtakojo Vokietijos bei Skandinavijos teisė (būdinga teisės recepcija). Miestuose galiojo Magdeburgo teisė, Kulmo teisė. Įtaką turėjo ir bažnytinė (kanonų) teisė[1]. Tarybinės okupacijos metais taikyta TSRS teisė, įvesti tarybiniai kodeksai (panaikinti atkūrus nepriklausomybę).
Teisės šaltiniai redaguoti
Pagrindinis Latvijos teisės šaltinis yra įstatymas. Pagrindinis Latvijos įstatymas yra Latvijos Konstitucija. Po jos seka įstatymai, poįstatyminiai aktai ir kt. Pagrindinių teisės šakų - tiek materialinės (baudžiamosios, civilinės teisės), tiek ir proceso teisės (baudžiamojo, civilinio proceso) šaltiniai yra kodifikuoti teisės aktai (įstatymai) - kodeksai: Latvijos civilinis kodeksas, Latvijos komercinis kodeksas, Latvijos baudžiamasis kodeksas, proceso kodeksai (Latvijos civilinio proceso kodeksas, Latvijos baudžiamojo proceso kodeksas, Latvijos administracinio proceso kodeksas etc.) ir kt.[2]
Teisėkūra redaguoti
Teisės normas priima įvairios institucijos (parlamentas, ministrų kabinetas). Latvijos Respublikos Seimas yra vienintelė institucija, turinti teisę priimti įstatymus. Latvijoje nėra deleguotosios įstatymų leidybos. Visi kiti valstybės institucijų priimami teisės aktai turi atitikti Konstituciją ir neprieštarauti kitiems įstatymams.
Norminiai aktai skelbiami oficialiajame leidinyje Latvijas Vēstnesis ir Ministrų kabineto oficialiajame leidinyje Ziņotājs. Dėl stojimo į ES nacionalinė teisė buvo harmonizuota su Bendrijos teisynu.
Teismai redaguoti
Latvijoje yra 3 pakopų teismai. Rajonų (miestų) teismai pirmąja instancija nagrinėja civilines, baudžiamąsias ir administracines bylas. Apygardų - pirmąja ir apeliacine instancija. Paskutine instancija bylas nagrinėja Aukščiausiasis Teismas. Konstitucinę priežiūrą vykdo Konstitucinis Teismas. Teisės politiką vykdo Teisingumo ministerija.
Apylinkių (miestų) teismuose civilines ir administracines bylas nagrinėja vienas teisėjas. Kai teismo pirmininkas mano, kad administracinė byla yra ypač sudėtinga, ją gali nagrinėti trijų teisėjų kolegija. Apylinkių (miestų) teismuose baudžiamąsias bylas kolegialiai nagrinėja vienas teisėjas ir du tarėjai. Tam tikrais atvejais, kurie konkrečiai nurodyti įstatyme, bylas nagrinėja vienas teisėjas.
Šiuo metu Latvijos teismų sistemą reglamentuoja Teismų jurisdikcijos įstatymas[3]. Be to, veikia Latvijos Respublikos Konstitucinis Teismas.
Teisės mokslai redaguoti
Teisės įstaigos:
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Latvijos civilinė teisės po įstojimo į ES // Das lettische Zivilrecht nach dem EU-Beitritt. Zeitschrift ERA-Forum, Verlag Springer Berlin / Heidelberg. Heft. Volume 5, Number 3 / September 2004, Seiten 370-375. Fachgebiete: Geistes - und Sozialwissenschaften, Recht. SpringerLink Date: Montag, 25. Juni 2007[neveikianti nuoroda]
- ↑ EK Europos teisminio tinklo informacija (visomis oficialiomis ES kalbomis)
- ↑ Teismų sistema