Latvijos etnokultūrinės sritys
Latvijos etnokultūrinės sritys – formaliai pripažinti atskiri regionai Latvijoje. Nors kai kurie regionai yra pripažįstami kaip visiškai kultūriškai atskiros sritys, kitų regionų atsiradimas lemtas istorinių aplinkybių, tokių kaip priklausymas skirtingoms valstybėms arba atskiriems administraciniams ar kitokiems vienetams. Latvijos Konstitucija pripažįsta 4 atskirus regionus: Kuržemė, Žiemgala, Latgala ir Vidžemė.[1]
Sritys redaguoti
- Kuršas (latv. Kurzeme, lyv. Kurāmō), išsidėsčiusi vakarinėje Latvijos dalyje, apribota Baltijos jūros vakaruose ir Rygos įlankos rytuose. Pietryčiuose ribojasi su Žiemgala. Lietuva – pietuose. Pagrindiniai miestai – Liepoja ir Ventspilis. Savivaldybės: Aizputė, Alsunga, Bruocenai, Dundaga, Durbė, Gruobinia, Kandava, Kuldyga, Nyca, Paviluosta, Priekulė, Ruoja, Rucava, Saldus, Skrunda, Talsai, Vainiauda ir Ventspilis.
- Žiemgala (latv. Zemgale) išsidėsčiusi centrinėje Latvijos dalyje. Žiemgala ribojasi su Kuržeme vakaruose, Rygos įlanka ir Dauguvos upe šiaurėje, kurios regioną skiria nuo Vidžemės, Sėla rytuose ir Lietuvos siena pietuose. Pagrindinis miestas – Jelgava. Čia išsidėsčiusios savivaldybės: Aucė, Balduonė, Bauskė, Duobelė, Engurė, Iecava, Jaunpilis, Jelgava, Ozolniekai, Rundalė, Tervetė, Tukumas ir Vecumniekai. Tradicinei Žiemgalai taip pat priklausė šiaurinė Šiaulių apskrities dalis Lietuvoje: Joniškio ir Akmenės rajonai.
- Sėla (latv. Sēlija, Augšzeme) dažnai laikoma Žiemgalos dalis. Sėla išsidėsčiusi rytinėje Žiemgalos provincijos dalyje pagal 1939 m. ribas. Apima Aizkrauklės, Daugpilio ir Jėkabpilio apylinkes į pietus nuo Dauguvos upės. Tradiciškai į Sėlą taip pat įtraukiama šiaurės rytiniai Lietuvos regionai, Rokiškio ir Zarasų apylinkės. Pavadinta pagal čia gyvenusią sėlių gentį.
- Vidžemė (lyv. Vidūmō), taip pat žinoma kaip Livonija, nors sudaro tik mažą dalį tradicinės Livonijos. Dabartinė Vidžemė yra dalis buvusios Švedų Livonijos, kartu su Rygos miestu. Pagrindiniai miestai – Ryga, Valka, Maduona, Valmiera. Ribojasi su Rygos įlanka vakaruose, Estija šiaurėje, Latgala rytuose, pietuose yra apribota Dauguvos upės.
- Latgala (latv. Latgale, latg. Latgola), likusi Žespospolitos dalimi po 1629 m. Altmarko sutarties, priklausė Infliantų vaivadijai. Svarbiausi miestai – Daugpilis, Rezeknė ir Jėkabpilis. Apribota Dauguvos upės pietuose, Rusijos rytuose ir Vidžemės vakaruose.
Kai kuriais atvejais, Kuržemė ir Žiemgala yra laikomi kaip vienas regionas. Taip yra dėl politinio Latvijos suskirstymo tarp 1629 ir 1917 m., kai Kuršas ir Žiemgala buvo laikomi vienu administraciniu vienetu. Šis vienetas iš pradžių buvo vadintas Kuršo kunigaikštyste, paskui, jau kaip Rusijos imperijos dalis priklausė Kuršo gubernijai. Vidžemė ir Latgala buvo laikyti atskirais politiniais vienetais.
Dėl tokio skirstymo lieka trys regionai: Kuržemė (įskaitant Žiemgalą ir Sėlą), Vidžemė ir Latgala. Šis skirstymas jau nėra taip plačiai naudojamas, tačiau tiek Latvijos herbe, tiek ant Laisvės paminklo Rygoje yra trys žvaigždės: Kuržemė, Vidžemė ir Latgala, susijungusios į vieną Latviją 1918 m.
Taip pat skaitykite redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Valts Kalnins (2001 m. spalio mėn.). „Elections“. Latvian Institute of International Affairs (LIIA). Suarchyvuotas originalas 2003-05-27. Nuoroda tikrinta 2010-01-04.