Latvių mitologija
Baltų religija |
|---|
 |
|
Pagrindai
|
|
Dievybės
|
|
Šventės
|
|
Kitos sąvokos
|
|
Šiuolaikinė tradicija
|
|
|
Latvių mitologija apima įvairias latvių legendas, pasakas, sakmes ir mitus, žinomus iš įvairių rašytinių ir tautosakos šaltinių Latvijoje. Latvių mitologija turi daug bendrumų su lietuvių mitologija.
Latvių mitologijos tyrinėjimasKeisti
Nuosekliausius latvių mitologijos tyrinėjimus vykdė Pėteris Šmitas, surinkęs daug tautosakos duomenų. 1918 metais jis išleido leidinį „Latvių mitologija“ apie senovės latvių dievus, mitologines būtybes ir papročius [1]. Svarbios medžiagos buvo surinkęs W. Mannhardtas, išleidęs baltų mitologijos šaltinių rinkinį.
Latvių mitologijos periodizacijaKeisti
Latvių mitologijos šaltiniaiKeisti
Latvių mitologijos šaltiniai ne tokie gausūs, palyginus su lietuvių. Pagrindinis šaltinis – tautosaka. Taip pat yra vokiečių kronikų. XVIII a. II pusėje išleistas periodinis leidinys „Gelehrte Beytrage“, kur minima daug dievybių. Taip pat Senojo Stenderio gramatikos priedas, J. Langės žodynas (nelabai patikimas, dėl autoriaus neobjektyvumo)[1]
Ryšiai su kitomis mitologijomisKeisti
Latvių mitologija yra kilusi iš senosios indoeuropiečių mitologijos ir priklauso tai pačiai baltų grupei, dėl to daugelis dievybių artimos lietuvių ir prūsų dievybėms.
Tačiau vis tik ji yra visiškai savarankiška. Joje esti daug deivių, vadinamų motėmis. Pėteris Šmitas mano, jog latviai tokį kultą perėmė iš seniau Latvijos teritorijoje matriarchalinėje santvarkoje gyvenusių žmonių.[1]
Latvių dievybėsKeisti
Aukščiausiasis dievasKeisti
- Dievas (Dangaus tėvas) – dievybė, bendra visoms baltų tautoms – latviams, lietuviams ir prūsams.
- Dievs (Dievas) – svarbiausiasis dievas. Dažnai apdainuojamas latvių liaudies dainose. Jis jodinėja ant žirgo, padeda žmonėms, kartais dirba net samdiniu, baudžia piktuosius. Yra daugybė sakmių, kaip jis dirba įvairiausius darbus – augina apynius, naktimis gano gyvulius.[1]
- Debess tēvs (Dangaus tėvas) – svarbiausiojo dievo eufemizmas
Kiti dievaiKeisti
- Perkuonas (Pērkons, Pērkonis, Pērkaunis) – griaustinio, atmosferos reiškinių dievas
- Velnias
- Ūsinis – arklių dievas
- Mājas kungs (Majos Kungas) – namų dievas
- Jumis – žemdirbių dievas
- Cerēlinis – lydimo dievas
- Laima – likimo deivė. Globoja gimdyves (patiesia šioms paklodę atsigulti, globoja pirtis, kuriose moterys gimdydavo), gyvena troboje prie slenksčio ir žiūri, kaip mergos laikosi švaros, rūpinasi mergaičių garbe bei dora
- Dēkla – Laimos pagalbininkė. Likimo žinotoja, tautosakoje dažnai maišoma su Laima.
- Kārta – likimo „kabintoja“, Laimos pagalbininkė
- Māra – valstiečių deivė kilusi iš katalikų Mergelės Marijos ir perėmusi daug Laimos savybių. Māra, kaip ir Laima, padeda gimdančioms moterims, rūpinasi skaistybe, sergsti karves, dar vadinama Pieno Mote.[1]
Močių kultasKeisti
- Vėlių motė
- Vandens motė
- Žemės motė
- Vėjo motė
- Karo motė
- Smėlio motė
- Raugo motė
- Mėšlo motė
- Pieno motė – antras Māros vardas
Daugybė kitų močių.
Išgalvoti latvių dievaiKeisti
Kaip ir lietuvių, latvių mitologijoje ilgainiui įvairūs tyrinėtojai ir rašytojai sukūrė naujų dievų, kurių latviai niekada neturėjo. Čia trumpas šių „dievų“ sąrašas.[1]
- Līgo (Līga, Līgajs)
- Pikuolas (Pīkols) – XIX a. į latvių mitologiją patekęs per Lačplėsį (nacionalinį latvių epą). Ši dievybė yra iškraipytas prūsų Patulas
- Trimpas (Trimpus) – linksmybių dievas, išgalvotas J. Langės. Anot šio tyrinėtojo, Trimpo draugai buvo jūros dievas Antrimpas ir upių dievas Patrimpas
- Milda – T. Narbuto dėka į latvių mitologiją patekusi meilės deivė
- Kaunis – Mildos sūnus
- Pramšans (Praamžimas) – likimo dievas. Irgi prasimanytas T. Narbuto