Latvelių senosios kapinės

Koordinatės

56°04′30″š. pl. 21°21′36″r. ilg. / 56.074879°š. pl. 21.360072°r. ilg.

Vieta

Kretingos rajonas

Seniūnija

Darbėnų seniūnija

Plotas

0,04 ha

Naudotas

XVI a. – XX a. pr.

Žvalgytas

1969, 1984, 1986, 1995, 2017 m.

Registro Nr.

24215 /L549/

Latvelių kaimo senosios kapinės, vadinamos Maro kapeliais, Marų kapais, Kapeliais (regioninio reikšmingumo lygmens valstybės saugoma kultūros vertybė, turinti dailės ir memorialinį vertingųjų savybių pobūdį: unikalus kodas – 24215, senas registro kodas – L549) – neveikiančios kapinės šiaurės vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 1,1 km į vakarus nuo kelių Salantai–Grūšlaukė–Benaičiai kryžkelės, Grūšlaukės žemių vakariniame pakraštyje, kairiajame Narmanšakės krante.

Kapinės redaguoti

Įrengtos lėkštame upės slėnio šlaite, netaisyklingo keturkampio plano, 21 m ilgio šiaurės rytų–pietvakarių kryptimi ir 20 m pločio, apaugusios lapuočiais medžiais, aptvertos statinių tvora, kurios pietvakariniame kampe įrengti vienvėriai varteliai.

Centrinėje dalyje stovi medinė, stačiakampė stačiasienė, vienkamarė koplytėlė dvišlaičiu skardos stogeliu su kaltiniu kryželiu, Švč. Mergelės Marijos su vaikeliu Jėzumi ant rankų ir angelo skulptūromis.

Į kairę nuo koplytėlė stūkso monumentalus, medinis, kryžmiškas kryžius profiliuota viršūne.

Teritorijos plotas – 427 kv. metrai.

1,65 km į pietus yra Kumpikų, o 0,97 km į šiaurę – Mančių senosios kapinės.

Senoji kapinių koplytėlė 1986 m.

Koplytėlės puošybos fragmentas su kristograma. 1986 m.

Šv. Jono Nepomuko, Pietos ir Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios skulptūros kapinių koplytėlėje. 1986 m.

Istorija redaguoti

Kapinės veikė nuo XVI a. Jose laidoti Latvelių ir greta buvusių Pirkulių gyventojai, daugiausia – maro aukos.

Nuo XVIII a. pab. mirusiuosius pradėjus laidoti Darbėnų, o taip pat netoli esančiose Grūšlaukės parapinėse kapinėse, jose retsykiai iki XX a. 2 dešimtmečio be kunigo laidoti nekrikštyti mirę kūdikiai, savižudžiai, šiltinės, dizenterijos ir kirų ūminių infekcinių ligų epidemijų metu mirę vaikai ir suaugusieji.^[1]

Vadinamos Kapeliais (žem. Kapalē), Marų kapais, Maro kapeliais. Mirusiems atminti jose nuo seno buvo statomos koplytėlės ir monumentalūs ąžuoliniai kryžiai. Iš jų po karo tebestovėjo 2 koplytėlės ir 5 kryžiai. Viena koplytėlė buvusi statyta 1896 m., o vieno kryžiaus stiebe buvusios įrėžtos jo pastatymo ir atnaujinimo datos: „1799–1864–1905“.^[2] Prie koplytėlių kaimo gyventojai kasmet per Šeštines rinkdavosi pasimelsti už mirusiuose, pritariant muzikantams giedodavo Visų Šventųjų litanija.

Pokariu kapinės su kairiajame Normanšakės krante buvusia Latvelių kaimo žeme priskirtos Grūšlaukei. Kryžiams išvirtus, o koplytėlėms sunykus, 1958 m. du geriau išlikę kryžiai buvo atstatyti, o tarp jų pastatyta nauja koplytėlė, į kurią perkeltos senųjų koplytėlių skulptūros.^[3] Koplytėlė su Marijos, Marijos Sopulingosios skulptūromis ir Jėzaus Krikšto skulptūrine grupe 1972 m. buvo paskelbta vietinės reikšmės dailės paminklu (DV-1500; 9498).^[4] Marijos ir Jėzaus Krikšto skulptūroms 1973 m. dingus, jų vieton pastatytos šv. Jono Nepomuko ir Pietos skulptūros, atneštos iš kaime nugriautos kitos koplytėlės.^[5]

Koplytėlė 2012 m. Darbėnų seniūnijos rūpesčiu buvo atnaujinta, vietoje dingusių senųjų skulptūrų buvo pastatytos Švč. Mergelės Marijos su kūdikėliu Jėzumi ant rankų ir angelo skulptūros, kurias padarė liaudies meistras Vytautas Vaičekauskas iš gretimo Kumpikų kaimo.

1969 m. kapines žvalgė Juozas Mickevičius (Kretingos kraštotyros muziejus), 1984 ir 1986 m. – Julius Kanarskas, 1995 m. – Kultūros paveldo centras (Loreta Kazlavickienė, Jadvyga Verksnienė), 2017 m. – Loreta Jatulionytė-Brezgienė (Kultūros paveldo centras).

1997 m. registruotos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąraše (registro kodas L549),^[6] 2005 m. pripažintos valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.^[7]

Šaltiniai redaguoti

↑ Julius Kanarskas. Darbėnų apylinkės kaimai. – Švyturys. – 1992 m. rugpjūčio 26 d. – P. 3
↑ Kretingos rajono mažosios liaudies architektūros ir dailės paminklai. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4. – B. 17. – L. 121
↑ Julius Kanarskas. Latvelių kaimo kapinės (Darbėnų apyl., Kretingos raj.). – Kretinga, 1993. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4. – B. 211
↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1972. – P. 664
↑ Julius Kanarskas. Koplytėlė su Marijos, Marijos Sopulingosios skulptūromis ir Jėzaus Krikšto skulptūrinė grupe /DV-1500/. Kretingos raj., Darbėnų apyl., Latvelių km. kapinaitės. – Kretinga, 1988. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4. – B. 92
↑ Valstybės žinios. – 1998 m. vasario 7 d. – Nr. 14
↑ Valstybės žinios. – 2005 m. gegužės 7 d. – Nr. 58-2034

Nuorodos redaguoti

„Latvelių kaimo senosios kapinės, vad. Maro, Marų kapais“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2019-02-09.
„Koplytėlė su Marijos, Marijos Sopulingosios skulptūromis ir Jėzaus krikšto skulptūrine grupe“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2019-02-09.
Latvelių k. senosios kapinės. – Kretingos krašto enciklopedija Archyvuota kopija 2019-02-09 iš Wayback Machine projekto.

[1] Julius Kanarskas. Darbėnų apylinkės kaimai. – Švyturys. – 1992 m. rugpjūčio 26 d. – P. 3

[2] Kretingos rajono mažosios liaudies architektūros ir dailės paminklai. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4. – B. 17. – L. 121

[3] Julius Kanarskas. Latvelių kaimo kapinės (Darbėnų apyl., Kretingos raj.). – Kretinga, 1993. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4. – B. 211

[4] Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1972. – P. 664

[5] Julius Kanarskas. Koplytėlė su Marijos, Marijos Sopulingosios skulptūromis ir Jėzaus Krikšto skulptūrinė grupe /DV-1500/. Kretingos raj., Darbėnų apyl., Latvelių km. kapinaitės. – Kretinga, 1988. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4. – B. 92

[6] Valstybės žinios. – 1998 m. vasario 7 d. – Nr. 14

[7] Valstybės žinios. – 2005 m. gegužės 7 d. – Nr. 58-2034

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]