Latežeris
Šis straipsnis apie ežerą. Apie kaimą skaitykite straipsnyje Latežeris (kaimas).
Latežeris – ežeras pietų Lietuvoje, Druskininkų savivaldybės teritorijoje, 8 km į pietryčius nuo Druskininkų. Ežeras rininės kilmės, pailgas, siauras, centrinėje dalyje susiaurėjęs. Plotas 86 ha, ilgis iš šiaurės į pietus 2,1 km, didžiausias plotis 0,74 km. Paviršiaus altitudė 108,6 m. Atabradas siauras, smėlingas.[1]
| Latežeris | |
|---|---|
 Latežerio rytinė pusė
| |
| Vieta | Druskininkų sav.,  Lietuva
|
| Plotas | 0,858 km² |
| Kranto linijos ilgis | 5,72 km |
| Kilmė | ledyninis |
| Įteka | Kusenka, Yžninė |
| Išteka | Ratnyčia |
  Latežeris | |
| Koordinatės | 53°58′44″ š. pl. 24°6′22″ r. ilg. / 53.97889°š. pl. 24.10611°r. ilg. |
Krantai aukšti, sausi, apaugę Dainavos girios pušynais. Įteka Kuosinė ir Yžninė, šiaurėje išteka Nemuno dešinysis intakas Ratnyčėlė. Ežeras priklauso Nemuno vidurupio baseinui.
Šiauriniame ežero krante įsikūręs Latežerio kaimas, veikia LSMU vasaros poilsio stovykla[2], kaimo turizmo sodyba.
Latežeryje sugaunami karšiai, lydekos, kuojos.
Ežerėvardžio Lãtežeris šaknies lat-, lot- pirminė reikšmė buvusi „tekėti“ (plg. korn. lad „skystumas, skystis“, air. lathach „dumblas, maurai“, sen. vok. letto „molis“).[3]
Nuorodos
redaguoti- Łot, Łota. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 740 psl. (lenk.)
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Latežeris 1. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 562 psl.
- ↑ Marija Grigelytė. Latežeris 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 483
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 182