Lanksčioji kartenė

Lanksčioji kartenė (Cardamine flexuosa) – bastutinių (Brassicaceae) šeimos kartenių (Cardamine) genties augalas.

Biologija

Dvimetis arba vienmetis žolinis augalas, išaugantis iki 10-20 cm aukščio. Žiedai smulkūs, 3–4 mm dydžio, su 4 kuokeliais. Žydi visą vasarą. Dalis sėklų sudygsta iš karto ir augalai žydi dar tais pačiais metais. Likusios tarnauja kaip ilgalaikis dirvožemio sėklų bankas.

Lanksčiajai kartenei augti tinka brandūs šlapi miškai (spygliuočiai, lapuočiai, mišrūs), kuriuose daugiamečių žolinių augalų danga natūraliai dera su kartkartėmis užtvindomais ir plikais dirvožemio plotais. Pasitaiko augalų ant šlapių miško bei pamiškių keliukų, dažniausiai rupūžinių vikšrių (Juncus bufonius) sudaromose terofitų bendrijose.

Gali būti painiojama su panašiais augalais – pavėsinėmis karčiosios kartenės (Cardamine amara) formomis arba gėlynuose pasitaikančiu adventyviniu (iš kitur perkeltu) augalu gauruotąja kartene (Cardamine hirsuta).

Populiacija Lietuvoje

Lietuvoje lanksčioji kartenė nuo 2000 m. įrašyta į Raudonąją knygą.

Nustatytos 4 augavietės Kaišiadorių, Plungės, Tauragės ir Vilniaus rajonuose.Populiacijos gausios, bet nepastovios. 1997 m. Žiedelio ežero (Plungės raj.) apylinkių eglyne rasta gana gausi kartenės populiacija, kurią sudarė keli tūkstančiai individų. 1999 m. nustatyta, kad augalų ženkliai sumažėjo, atlikus miško retinimo darbus ir pasausėjus dirvožemiui bei suvešėjus žolių dangai. Panašūs pokyčiai vyko Dambravos miške (Kaišiadorių raj.). Negausi lanksčiųjų kartenių populiacija yra Ožkagirio miške (Tauragės raj.). 2004 m. aptikta gausi populiacija Dūkštų ąžuolyne (Vilniaus raj.).

Grėsmę rūšies gyvavimui kelia staigūs miško buveinių pokyčiai dėl miško kirtimų.