Lankinis barštis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Lankinis barštis (Heracleum sphondylium) – viena iš Lietuvoje augančių barščių rūšių.

Lietuvoje naudojamas kaip silosinis augalas gyvulių pašarui gaminti. Užauga nuo 60 iki 120 cm. Stiebas - tuščiaviduris, išvagotas briaunomis. Lapai - skiltėti, apaugę šiurkščiais plaukeliais. Žiedynas – skėtis. Augalo skėčiai dideli plokšti, šiek tiek suapvalėję, gelsvai balti arba žalsvai geltoni, dažnai su šviesiai rožinės spalvos atspalviais.

Lankiniai barščiai auga visur: pievose, ganyklose, palaukėse, šlaituose, pamiškėse ir pakrantėse, retuose lapuočių, mišriuose ir užliejamuose miškuose. Pievose ir lankose augantys barščiai išsiskiria savo didumu.

Tuščiaviduriai stiebai, skleidžiantys morkos kvapą, smulkiai supjaustomi ir kartu su jaunais lapeliais ir ūgliais naudojami kulinarijoje.